<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0" xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/">
<channel>
  <title>Sūduvos gidas: Kalbos kertelė</title>
  <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942</link>
  <language>lt</language>
  <lastBuildDate>Thu, 24 Feb 2011 15:57:29 +0200</lastBuildDate>
  <generator>iPyramid.system2/2.6.1.1</generator>
  <item>
    <title>2013-ieji – Tarmių metai. Kalbėkime savo tarme</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=222801</link>
    <description>Nedidelė ta mūsų Lietuva, tačiau kiek daug joje įvairovės – gamtinės, etnografinės, antropologinės. Juk kiekvienam jos kraštui būdingas kitoks landšaftas – kalvos kalvelės, ežerai ežerėliai, lygumos platumos, smėlis ar molžemis. Žmonių antropologinės ypatybės ir būdo savybės taip pat skiriasi. Niekada nesupainiosime dzūkų, sūduviečių, rytų aukštaičių, žemaičių ar klaipėdiškių etnografinio kostiumo. O ir stalas kasdienis ar laukiamam svečiui, giminei kitokiais valgiais nuklojamas. Kalba, kalbos maniera irgi skirtinga ne tik fonetiniu, bet ir leksinius bei sakinio konstrukcijos aspektais, intonacijomis, melodika.</description>
    <pubDate>Thu, 16 May 2013 10:54:44 +0300</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Apie nereikalingus lietuvių kalbos skolinius</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=220039</link>
    <description>Nėra pasaulyje tokios kalbos ar jos tarmės, kurios žodynas būtų visiškai grynas, kurioje nebūtų svetimos kilmės, t. y. iš kitų kalbų ar per jas atėjusių žodžių. Tokios grynos, nuo kitų, ypač kaimyninių, kalbų „atsiskyrusios“ kalbos ir negali būti, nes apskritai nėra nekintančios kalbos. Kalbos kitimas pirmiausia atsispindi žodyne. Svetimos kalbos žodžius vadiname skoliniais, tačiau skolinys skoliniui nelygu. </description>
    <pubDate>Thu, 04 Apr 2013 13:18:31 +0300</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Nepravažiuok pro šalį</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=219192</link>
    <description>Žiemą būna blogai – sniego pusnys, ne keliai, o tikros čiuožyklos – nei išbrisi, nei išvažiuosi. Laukiam pavasario – o čia ir vėl bėdos – antšalas žemę iškilnoja, verdenės vidury kelio veriasi ir vėl nei išbrisi, nei išvažiuosi. Pravažiuoti gali, bet tik pro šalį, o kaip į kaimą nuvažiuot, jei kelias pelke pavirtęs. Sustok, nepravažiuok pro šalį, jei pamatei neišvažiuojamame kelyje besimurdantį kaimyną.

Gaila, kad net nesusimąstę vis sakom ir sakom: nepravažiuojami keliai, nepraeinami takai. J. Jablonskiui tokios klaidos nereikėjo taisyti, tačiau mūsų laikais tai labai dažnai pasitaikanti klaida.
</description>
    <pubDate>Tue, 19 Mar 2013 14:41:22 +0200</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Gal kalba jau „pakankamai nukraujavo“</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=212889</link>
    <description>Laikas sustoti ir pagalvoti, ką kalbame ir kaip kalbame. Paprastas žmogus nesako, kad atvežė pakankamai nukraujavusį žmogų, kad pakankamai skurdžiai gyvename, pakankamai brangiai mokame. Panašių pasakymų „aukštų“ ponų kalboje ganėtinai daug. Kalbininkė Antanė Kučinskaitė dar 1992 metais rašė, kad tai rusų kalbos dostatočno įtaka. Siūlė sakyti gerokai pavargęs. Nedera sakyti ir pakankamai (gana) darbštus, pakankamai (smarkiai, gerokai) apleistas, pakankamai (gana) daug obuolių. 
</description>
    <pubDate>Tue, 12 Feb 2013 15:13:31 +0200</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Advento ir Kalėdų laikotarpio žodynėlis</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=195403</link>
    <description>Tirpsta adventas (lot. atėjimas). Anksčiau adventas buvęs ilgesnis nei keturios savaitės. Taip vadinamas laikotarpis, o ne šventė, todėl rašome mažąja raide. Žinome, kad tai ypatingas fizinio ir dvasinio žmogaus apsivalymo laikotarpis.

Gruodžio 24-ąją – Kūčių vakaras. Didžiąja rašome, kai turime omenyje pačią dieną, šventę, apie vakarienę sakome, kad valgysime kūčias.
Gruodžio 25-ąją – laukiama šventė, vadinama šv. Kalėdomis, Kalėdomis. Mūsų palinkėjimai, išpardavimai kalėdiniai. </description>
    <pubDate>Thu, 20 Dec 2012 12:36:59 +0200</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Patarimai interneto svetainių kūrėjams ir dokumentų rengėjams</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=194756</link>
    <description>Panaršius vienoje ar kitoje interneto svetainėje, pastebima  nemažai gramatikos, žodyno, rašybos ir skyrybos klaidų. Beje, šios klaidos būdingos ir tikrintų įstaigų dokumentams.  Analogiškų klaidų, susijusių su rekvizitų rašyba, įmonės teisinės formos nurodymu, pareigų, profesijų, mokslo laipsnių pavadinimais, pastebima spaudoje, knygose, viešuosiuose užrašuose. 
</description>
    <pubDate>Tue, 04 Dec 2012 10:07:00 +0200</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Žongliruoti žodžiais - tik pagal taisykles</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=193387</link>
    <description>Ekranuose nuolat šmėžuojantiems politikams ekspertai pataria atidžiai rinktis kalbos kodą, nes nuo to gali priklausyti jų populiarumas visuomenėje.
</description>
    <pubDate>Tue, 13 Nov 2012 17:04:28 +0200</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Apie brūkšnio ir brūkšnelio rašymą</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=192624</link>
    <description>asidomėjus kai kurių seniūnijų, mokyklų, uždarųjų akcinių bendrovių interneto svetainių kalba, galima pasakyti, kad daugelio jų kalba atitinka Dokumentų rengimo taisykles, taip pat kanceliarinės ir bendrinės kalbos normas. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos pastebėtus raštų netikslumus. Dar pasitaiko painiavos rašant ilgą brūkšnį ar brūkšnelį, nepaliekama tarpo tarp žodžių ar sutrumpinimų. Šį kartą – šiek tiek žinių apie brūkšnį ir brūkšnelį. 

</description>
    <pubDate>Fri, 26 Oct 2012 17:20:12 +0300</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Artėja Seimo rinkimai. Ar reikia „rinkiminių kalbų ir pažadų“...?</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=189874</link>
    <description>Artėja 2012 m. spalis. Vyksiančiuose Seimo rinkimuose laimėtas mandatas – puiki galimybė nelikti politikos užribyje. Ryžtas varžytis dėl kėdžių valdžioje nei valdančiųjų, skaičiuojančiųjų kiekvieną balsą, nei opozicijos per daug nejaudina. Daugelis į Seimą pateksiančiųjų atvirai deklaruoja balsuotojams savo tikslus. Tik prieš patekdami į tautos išrinktųjų šventovę, pamąstykime apie leksiką, susijusią su rinkimais. Taigi, ar reikia „rinkiminių kalbų ir pažadų“? Tikrai kažko panašaus reikia. Svarbu taisyklingai lietuviškai tai pavadinti.
</description>
    <pubDate>Mon, 24 Sep 2012 10:32:33 +0300</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Pralaimėjusiųjų nebuvo</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=166145</link>
    <description>Vasario 25 d. rašytą diktantą taisė labai geranoriškai nusiteikę lituanistai, tai Juozas Rožas, Aušra Staniulytė ir Valentina Žilinskaitė. Iš pirmo žvilgsnio lengvas žodingas tekstas, pasirodo, turėjo visokių kebeknių. Skyrybos įvairovė, galimi rašybos variantai – visa tai paaiškėjo, kai pradėjome gilintis ir mėginome suprasti, kaip tekstą išgirdo rašantieji. Diktantą parašėte tikrai gerai. Iš rašiusiųjų net pusė padarė iki 5 klaidų, kiti šiek tiek daugiau kartų suklydo. Geriausiai parašė Daiva Šukvietienė, Martyna Jasaitytė, Karolina Butrimaitė, Virginija Majauskaitė ir Vakarė Kapsevičiūtė, o kuri bus paskelbta raštingiausia marijampoliete sužinosite atėję į Kovo 11-osios šventinį koncertą (kovo 11 d. 14 val. Kultūros centras). 
 
Kviečiame visus rašiusiuosius kartu su draugais ir šeimos nariais ateiti į mūsų visų šventę.</description>
    <pubDate>Wed, 07 Mar 2012 09:53:59 +0200</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Apie seniūnaitijas, jų pavadinimus ir kai kuriuos rašybos dalykus</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=143805</link>
    <description>Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 1 d. nustato, kad iš seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių yra sudaromos seniūnaitijos. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad seniūnaitijų gyventojai renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Dėl seniūnaitijų pavadinimų sudarymo iškilusius klausimus 2011 m. pabaigoje išanalizavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie LR Seimo ir 2012 m. vasario 2 d. priėmė protokolinį nutarimą Nr. PN-1 „Dėl rekomendacijos „Dėl seniūnaitijų pavadinimų sudarymo ir rašymo“. 
</description>
    <pubDate>Fri, 10 Feb 2012 12:12:09 +0200</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=143122</link>
    <description>Valstybinė lietuvių kalbos komisija atvėrė visuomenei Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadą, sukauptą pasvetainėje vardai.vlkk.lt. Čia pateikiami visi Lietuvos Respublikos piliečių ir Lietuvoje 1991-2010 m. gimusių vaikų vardai. Duomenys gauti iš Lietuvos Respublikos duomenų registro. Pagrindas - piliečių vardų duomenų bazė. Šiuo metu sąvade yra 82 746 vardai, tai 3 593 391 asmens vardas. Ištirti ir sutvarkyti vardai perkeliami į Rekomenduojamų vardų sąrašą. Visi kviečiami domėtis vardais. Galima sužinoti, kiek rūpimas vardas yra populiarus ar buvo populiarus žmogaus gimimo metais (seniausi gimimo įrašai siekia XIX a. pabaigą -1890 m.), ar buvo populiarus jo gimimo vietoje. </description>
    <pubDate>Fri, 27 Jan 2012 12:49:28 +0200</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Apie eglutę, Kalėdas, kalėdaičius ir kita</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=140944</link>
    <description>Papuošta eglutė – pirmasis ir ryškiausias ženklas, pranešantis apie saulėgrįžą ir Kristaus gimimą.


Kalėdos – iš pagonybės laikų atėjusi saulės sugrįžimo šventė. Nors tuo metu gyvybės ir amžinumo simboliu laikytas ąžuolas, tačiau žinoma, kad plintant krikščionybei, vienas uolus sakytojas vienuolis Bonifacijus Dievo trejybės įvaizdžiu pasirinko eglę. Eglės žaliavimas ištisus metus buvo suvokiamas kaip amžinybės simbolis. Kokia ta eglutė ir kuo ji puošiama: žaislais ar papuošalais, puošmenomis?
O kokie metų pabaigos ir pradžios švenčių ir personažų pavadinimai ir kaip juos derėtų rašyti?
</description>
    <pubDate>Tue, 20 Dec 2011 16:21:48 +0200</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Asmenvardžių rašyba dokumentuose turi atitikti Lietuvos ir žmogaus teisių interesus</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=139485</link>
    <description>Teisingumo ministras siūlo spręsti Lietuvos piliečiams iškylančius nepatogumus, susijusius su vardų ir pavardžių rašybos bei registravimo problemomis.
Šiandien vis dar iškyla daugybė probleminių situacijų, kuomet dėl galiojančios vardo ar pavardės įregistravimo ar keitimo tvarkos Lietuvos piliečiai susiduria su įvairiais keblumais. Dažniausiai tai yra emigravę lietuviai arba tie, kurie sudarė santuokas su kitų šalių piliečiais, jų vaikai.</description>
    <pubDate>Fri, 25 Nov 2011 11:01:08 +0200</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Kaip taisyklingai pavadinti pareigas...</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=137718</link>
    <description>Susikūrus įstaigai ar įmonei, numačius jos veiklos pobūdį, paprastai iškyla klausimas, kaip taisyklingai įvardyti būsimų darbuotojų pareigas. 


Tai svarbu, nes pareigų pavadinimai rašomi tarnybiniuose pažymėjimuose, raštuose, kabinetų iškabose. Pareigas ir pavardę privalu pasakyti atsiliepiant telefonu, bendraujant su interesantais.
</description>
    <pubDate>Mon, 24 Oct 2011 13:21:40 +0300</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Kalbėti apie šermenis, lydėtuves ir laidotuves, apie anapilį ir vėleles nelengva, bet reikėtų... taisyklingiau</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=137085</link>
    <description>Žmogaus gyvenimas – ilgas ar trumpas – dažnai apibūdinamas labai lakoniškai: „Čia tau tik rytas buvo, čia jau žiūrėk – ir vakaras...“ Vieni to vakaro sulaukia lengviau, be didesnių kančių, kiti – po sunkios ir ilgos ligos. Mirtis – gyvybės nutrūkimas: „Nuo mirtelės nėra žolelės“; „Visą amžių negyvensi, nuo mirties neišsipirksi“; „Nuo mirties po puodu nepasivoši“. Iki to meto, kol žmogaus palaikai palaidojami, yra tam tikri ritualai, papročiai ir apeigos. Tenka tik apgailestauti, kad jau gerokai primiršta šio klodo turtinga ir raiški lietuvių kalbos leksika, kad jos lobiai palengva traukiasi iš aktyviosios vartosenos, grimzta užmarštin. </description>
    <pubDate>Thu, 13 Oct 2011 14:44:15 +0300</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Apie reklamos džiaugsmus ir rūpesčius</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=131591</link>
    <description>Gražus paskutinių vasaros dienų oras išviliojo mane į gatves įsitikinti, kad reklamos tokios gražios ir viliojančios kaip ir šiltas oras. Deja, apie estetinį malonumą galima pamiršti: namai „padabinti“ įvairaus dydžio, šrifto, spalvų nušiurusiomis, nudriskusiomis reklamomis. Veikia principas – pakabinau ir užmiršau. Nepakelia akių ir nepamato, kad raidė nukritus, ar kokio niekdario kaip kitaip išdarkyta. 
</description>
    <pubDate>Tue, 13 Sep 2011 11:25:26 +0300</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Apie liepos mėnesio šventes, Liepos vardą, liepos medį</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=137901</link>
    <description>Lietuviškas liepos mėnesio pavadinimas yra senas – jį randame jau K. Sirvydo žodyne (1620 m.). Senieji mėnesio pavadinimai: liepas, liepinis, liepžiedis, liepažydis, liepžydis, šienpjūvis, šienavimo mėnuo. Nors „Lietuvių kalbos žodyne“ ir nėra pavyzdžių, tačiau kituose įvairiuose šaltiniuose galima rasti, kad šis mėnuo vadintas ir plaukjaviu, plūkiu, šienpjūčiu, griežiniu, putpeliniu, meduneša, unguriniu, šaminiu, salakoniu.
Daugelio dabartinių Europos tautų vartojamas liepos mėnesio pavadinimas turi garsaus Romos karvedžio Gajaus Julijaus Cezario (lot. Gaius Julius Caesar) vardą, nes jis 46 m. pr. Kr. įvedė naują kalendorių, vėliau gavusį Julijaus vardą.</description>
    <pubDate>Tue, 25 Oct 2011 13:13:13 +0300</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Melai, tie saldūs kerai</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=115434</link>
    <description>Vienintelę metuose dieną – balandžio 1-ąją – galime meluoti, kiek tik leidžia laki fantazija, ir nesulaukiame jokių priekaištų. Maža to, dar užsitikriname sėkmę visiems ateinantiems metams.

Nieko čia nuostabaus, kad balandžio 1-oji – Melagių diena. Juozapotu melagiu vadinamas nepastovus pavasario oras. Argi toks oras nenusipelno būti pravardžiuojamas? Juk balandis dažnai prasideda gamtos išdaigomis: čia šilta, miela, čia papučia žvarbus vėjas, pašąla. Gamtos išdaigas atkartojame ir mes, žmonės, kai melai tampa lyg saldūs kerai. Tądien visi verčiasi per galvas stengdamiesi sukurpti kuo įtikinamesnį melą ir taip šmaikščiai apmauti savo bičiulį ar giminaitį. Ar tik meluojam, ar ir apmauti galima?
</description>
    <pubDate>Wed, 30 Mar 2011 18:01:24 +0300</pubDate>
  </item>
  <item>
    <title>Prototipas. Ar nepametėme šio žodžio reikšmės?</title>
    <link>http://www.suduvosgidas.lt/?cid=45942&amp;new_id=107842</link>
    <description>Kartais lengva ranka ir ramia sąžine, nesukdami per daug sau galvos imame ir pavartojame žodį, kuris mums atrodo lyg ir tinkamas, lyg ir gražus, lyg ir protingai skambantis... Dar kai pasakai nesąmonę, tai susizgribęs gali uždailinti, o su parašytu žodžiu – sunkiau. Kiekvienas, kuris pastabesnis, gali pirštu pabaksnoti. Ir ne kartą.</description>
    <pubDate>Sun, 20 Feb 2011 15:08:48 +0200</pubDate>
  </item>
</channel></rss>