Eglė Leonovienė
Žagarė turi Žagarės vyšnių festivalį, Varėnoje švenčiama Grybų šventė, Palangoje – Stintų, o nuo pernai jaukaus Lekėčių miestelio Šakių r. gimtadienis tapatinamas su Mėlynių festivaliu. Liepos 16-ąją vykusioje šventėje netrūko linksmybių: vyko tautodailininkų mugė, sporto varžybos, kūrybinės dirbtuvės, gražiausias dainas dovanojo atlikėjai iš visos Lietuvos, o ypatingu festivalio akcentu tapo skaniausios mėlynių uogienės konkursas.
Prieš 510 m. Šakių pašonėje įsikūrusiuose Lekėčiuose dabar gyvena apie 800 gyventojų. Darni bendruomenė kasmet mini miestelio gimtadienį. Pastaraisiais metais lekėtiškiams nedavė ramybės mintis, kaip šią šventę išskirti iš kitų, suteikti unikalumo, sugalvoti savitą idėją, temą ar simbolį.
„Pernai Lekėčių seniūnija, bendruomenės centras bei Lekėčių moterų klubas visus pakvietė aktyviai dalyvauti sprendžiant šį galvosūkį: teikti pasiūlymus, su kuo galėtume tapatinti Lekėčių miestelio gimtadienį. Idėjų buvo ne viena ir visos sukosi apie mišką, bet labiausiai patiko aktyvaus bendruomenės nario Andriaus Rimkaus siūlymas organizuoti Mėlynių festivalį, – šypsosi Lekėčių moterų klubo pirmininkė Vaida Brazaitienė. – Mūsų kraštas – mėlynių kraštas: aplinkiniuose miškuose labai daug mėlynojų, šias uogeles žmonės renka nuo neatmenamų laikų. Kas geriau už mėlynę simbolizuotų Lekėčius?! Taip Rimkus tapo Mėlynių festivalio krikštatėviu, o nuo 2015-ųjų Lekėčiuose atsirado nauja tradicija miestelio gimtadienį tapatinti su šia uoga.“rieš 510 m. Šakių pašonėje įsikūrusiuose Lekėčiuose dabar gyvena apie 800 gyventojų. Darni bendruomenė kasmet mini miestelio gimtadienį. Pastaraisiais metais lekėtiškiams nedavė ramybės mintis, kaip šią šventę išskirti iš kitų, suteikti unikalumo, sugalvoti savitą idėją, temą ar simbolį.
Pasak V. Brazaitienės, festivalio pavadinimą organizatoriai suskubo užpatentuoti, o klubo moterys ėmėsi iniciatyvos, kad mėlynės taptų šventės akcentu. Pernai į šventę sukviesta daug mėlynių rinkėjų, šiemet prekiautojų šviežiomis uogomis nebuvo – sutrukdė lietingas oras. Tačiau už meninę ir kūrybinę šventės dalį atsakingos Lekėčių moterų klubo narės pasirūpino, kad festivalio simbolis nenublanktų. Mugėje buvo galima įsigyti muilo su mėlynėmis, mėlynių uogomis ir lapeliais bei kitais augalais dažytų skarelių ir šalikėlių, gundė mėlynių ledai, uogienės, pagardai, duona ir sausainiai su mėlynėmis, arbatos ir džiovintų mėlynių maišeliai, buvo galima ne tik ragauti, bet ir įsigyti mėlynių, mėlynių su avietėmis, su juodaisiais serbentais, braškėmis vyno. Šventės svečiai galėjo pabandyti tapyti iš šviežių mėlynių pagamintais dažais ant popieriaus ar medvilnės skiaučių, o nemokantieji piešti kūrė spalvingas kompozicijas ant tekstilės spauduodami.
Nuo vidurdienio prasidėjusiame festivalyje linksmai laiką leido tiek jaunimas, tiek vyresni žmonės: vyko sporto žaidynės festivalio taurėms laimėti, profesionalaus meno paroda „Kalbanti žemė“, skaniausios uogienės konkursas, skambėjo įvairių žanrų muzika, netrūko veiklos vaikams, veikė atrakcionai, o vakaro dangų papuošė nuostabus fejerverkas.
„Ateityje festivalį žadame sieti ne tik su mėlynėmis, bet ir su ekologija, sveika gyvensena, ketiname organizuoti talkas – švarinti aplinkinius miškus. Labai norime, kad šventė įtrauktų žmones, – dalijasi ateities planais V. Brazaitienė. – Smagu, kad žmonių kūrybiškumas ir išmonė nevaržoma: Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis palaiko, pats skatina ir padeda įgyvendinti net pačias drąsiausias idėjas.“
Kiek žinote mėlynių uogienės receptų? Vieną, du, tris? Skaniausios mėlynių uogienės konkursui buvo pateiktas 21 stiklainiukas uogienės ir tarp tų dviejų dešimčių – nė vienos pagal tą patį receptą išvirtos uogienės! Moterys mėlynes maišė su avietėmis, slyvomis, agrastais, juodaisiais serbentais, persikais, abrikosais, datulėmis ir ananasais, šermukšniais, medlievų ir vingiorykščių uogomis, gardino riešutais, ispaninių šalavijų sėklomis, žiedadulkėmis bei šokoladu, aromatą stiprino mėtų, bazilikų lapeliais, levandų sėklytėmis, čiobreliais, anyžiais, cinamonu, gvazdikėliais, pankoliais ir aitriosiomis paprikomis. Atsirado ir tokių, kurios mėlynes „užkonservavo“ meduje, stevijų ar kankorėžių sirupe. Šioje skonių gausybėje nenublanko ir tradicinė mėlynių uogienė be jokių pagardų – ji savo skoniu ir aromatu priminė nerūpestingą vaikystę.
Komisijos narėms nebuvo paprasta išrinkti gardžiausią uogienę – ne kartą teko ragauti kone visas iš eilės, pasitikrinti skonį, aromatą, konsistenciją.
Paskatinamuosius prizus už egzotiškiausią uogienę gavo Vaida Brazaitienė, už etnografiškiausią – Zita Jankauskienė, už sveikiausią – Jurgita Kaminskienė, už meniškiausiai apipavidalintą stiklainiuką – Inga Gliožaitienė.
Buvo skirti trys pagrindiniai prizai – žurnalo „Šeimininkė“ prenumeratos ir žurnalo „Verdu ir kepu“ žurnalų rinkiniai, o nugalėtojai – dar ir „Virtuvės mitų griovėjų“ knyga.
Kotryna Brazaitytė: „Žinojau, kad laimėsiu“
„Virdama uogienę mamai sakiau: „Pamatysi, kad laimėsiu.“ Ir laimėjau! Svarbiausia – tikėti savimi. Esu labai laiminga“, – džiūgavo jauniausia konkurso dalyvė dvidešimtmetė Kotryna Brazaitytė.
Mergina pasakojo, kad prasidėjus mėlynių sezonui kone kiekvieną rytą skuba į netoli namų esantį miškelį ir grįžta su 1–2 l mėlynių. Jos šeima gyvena sveikai, todėl uogienių žiemai retai kada verda, dažniausiai mėlynes užšaldo arba valgo šviežias. Populiariausias ir greitai pagaminamas gardumynas – mėlynės su kokiu nors augaliniu pienu: migdolų, kokosų, ryžių ar sojų.
„Labai skanu uogų įmaišyti į žaliuosius kokteilius. Mūsų šeimos mėgstamiausias: mėlynės, melionai, ispaninių šalavijų (chia) sėklos, sauja špinatų ir augalinis pienas. Jei norite saldesnio ir tirštesnio gėrimo, įdėkite dar ir bananą“, – pataria konkurso nugalėtoja.
Kotryna prisipažįsta, kad mėgsta eksperimentuoti virtuvėje. Vienas iš tokių jos bandymų – pestas su mėlynėmis, kurio buvo galima įsigyti festivalio mugėje. Šis kiek salstelėjęs pagardas – puikus padažas salotoms, tiks kaip užtepėlė sumuštiniams, juo galima paskaninti makaronus ar mėsos patiekalus.
Pestas su mėlynėmis
700 ml šviežių mėlynių
4 skiltelės česnako
sauja bazilikų lapų
puodelis tarkuoto
kietojo sūrio
1,5 puodelio skrudintų saulėgrąžų
500 ml aliejaus
Visus produktus sutrinkite elektriniu smulkintuvu. Pestą sudėkite į indelius, ant viršaus užpilkite nedaug aliejaus. Laikykite šaltai.
Kūnui ir sielai
Mėlynių festivalio mugėje buvo ką pasirinkti: natūralūs muilai su mėlynėmis, mėlynių uogomis, lapeliais ir kitais augalėliais dažytos natūralaus šilko skarelės bei šalikėliai – pro šias grožybes abejingai nepraėjo nė viena moteris. Jų autorės Eglė Brazaitytė ir Rasa Kaukienė pasakojo, kad toks muilas tinka normaliai, taip pat mišriai ir išsiplėtusiomis poromis odai: mėlynės – puikus antioksidantas, baltasis molis – antiseptikas, sutraukiantis poras, o mėlynių sėklytės – švelnus, malonus odos šveitiklis.
Lengvame vėjelyje plazdančios skarelės žavėjo natūraliomis žemės spalvomis: šilke persiliejo akiai malonios geltona ir ruda, pilka, žalsva ir mėlyna, o violetinė suskambo visais įmanomais atspalviais.
„Violetinę spalvą išgavome dažydamos mėlynėmis. Vis kitų žolelių pridėjus, atspalvis išeina vis kitoks. Štai mėlynių uogos su bijūnų žiedlapiais paliko rausvus iki ryškaus raudonumo atspalvius, su rožėmis – švelniai violetinius, su serbentais ir jų lapais – žaliai mėlynus, o mėlynių lapai su lipikais – geltonai rudus atspalvius“, – dalijasi savo atradimais E. Brazaitytė ir pastebi, kad spalvų ryškumą sustiprino žalioji arba juodoji arbata.
Lekėčių krašto uoga
Pasak aštuntą dešimtmetį pradėjusios Lekėčių moterų klubo narės Romutės Mureikienės, skaniausios mėlynės – ką tik nuskintos nuo šakelių. Anksčiau per 15 minučių ji surinkdavo litrą, dabar pirštai nebe tokie minklūs – užtrunka dvigubai ilgiau.
„Mėlynės – universali uoga: gerina regėjimą, reguliuoja virškinimą ir tinka įvairiems patiekalams. Mūsų kraštuose seniau mėlynes konservuodavo be cukraus – tiesiog sutrindavo ir laikydavo šaltai emaliuotuose kibiruose, o pasisaldindavo tik prieš valgant. Iki dabar labai populiarios mėlynių ir raudonųjų ar juodųjų serbentų uogienės, mėlynių ir agrastų kompotai. Džiovintos mėlynės su lapeliais – gardi ir naudinga arbata, bet mėlynes galima maišyti ir su kitomis vaistinėmis žolelėmis“, – pastebi R. Mureikienė ir pasakoja, kad dažna miestelio šeimininkė su mėlynėmis verda saldžią sriubą – įberia vietoj razinų, daro mutinį su duona ar be jos, verda virtinius, uogomis ar uogiene skanina košes, kepinius, nors labai gardu uogienę tiesiog užtepti ant duonos ar pyrago riekės.
Ekologiškos dirbtuvėlės
Zapyškyje įsikūrusios VšĮ „Kūrybos ir užimtumo stuba“ atstovės Daiva Vaišnorienė, Jūratė Sodeikienė ir Miglena Perminienė į Lekėčius atvyko jau antrą kartą. Pernai festivalio svečiams moterys pasakojo ir rodė, kaip žolelėmis dažomi vilnos verpalai, o šiemet pakvietė augalais marginti tekstilės dirbinius.
„Taip marginti tinka natūralūs audiniai: linas, medvilnė, drobė. Augalas turėtų būti nesumedėjęs, kuo sultingesnis: jį dedate ant maišelio ar palaidinės ir plaktuku uoliai išmušate visas sultis – jos ir nudažo audinį, – aiškina D. Vaišnorienė. – Išdžiūvusį augalą reikia atsargiai nukrapštyti nuo audinio, o tada spalvas fiksuoti vario ar geležies sulfatu – šių medžiagų rasite sodo reikmenų parduotuvėse. Vario sulfatas žalią spalvą padaro dar ryškesnę, o geležies sulfatas suteikia gelsvą, rudą atspalvį.“
„Stubos“ dirbtuvėlėse netrūko susidomėjusiųjų šia ekologiška marginimo technika: plaktukais uoliai darbavosi vaikai, merginos, moterys, jėgas susigundė išbandyti ir vienas kitas vyriškis. Juk maišelis su pražydusiu paparčiu ar lauko gėlių puokšte – puikios lauktuvės iš Mėlynių festivalio.
Mėlynių ledai
Gina Skeisgielienė tikino, kad nėra nieko paprasčiau, kaip padaryti tokius natūralius ledus: reikia plakamosios grietinėlės, sutirštinto pieno ir mėlynių. Nelygu produktų kiekis, skiriasi ir ledų skonis. Aišku, grietinėlė naminė, todėl ir skonis – ypatingas. Tai pajuto ir festivalio mugės lankytojai: natūralūs mėlynių ledai iš šaltkrepšio išgaravo vos šventei įpusėjus.
Į elektrinio plaktuvo indą supilkite grietinėlę, pagal skonį saldinto sutirštinto pieno, priberkite uogų ir viską gerai išplakite. Patiekdamos nepamirškite įsegti mėlynių šakelę.
Mėlynių vynas – brangiausias
Vyndarys Arūnas Matusevičius mugės lankytojus gundė aromatingu „Paliekio dvaro vynu“. Mėlynių, braškių, geltonųjų slyvaičių, mėlynių su avietėmis ir obuoliais ar mėlynių su avietėmis ir juodaisiais serbentais – kiekvienas vynas skyrėsi spalva, atspalviu, viliojo savitu maloniu aromatu ir skoniu. „Negaminu saldaus vyno – populiariausias ir sveikiausias pusiau sausas, – sako vyndarys, išmintį perėmęs iš savo senelio, baigęs specialius kursus Kauno kolegijoje. – Grynas mėlynių vynas patinka ne visiems: yra sodraus skonio su specifiniu prieskoniu, todėl labai dažnai mėlynes maišau su kitomis uogomis.“
„Mėlynėmis“ virtę pyragėliai
Vilnietė Jurgita Kaminskienė mugėje prekiavo savo vaikystės gardumynais. Tiesa, iki Mėlynių festivalio kvapūs biskvito rutuliukai buvo vadinami persikais, o šventės proga nedaug pakeitusi receptą Jurgita „mėlynėmis“ juos perkrikštijo. „Tai mūsų šeimos firminis saldumynas. Oranžiniai pyragėliai tampa apvolioti šviežiai spaustose morkų sultyse. Jas pakeičiau šviežiai spaustomis mėlynių sultimis“, – šypsosi Jurgita ir diktuoja receptą.
Tešlai
100 g sviesto
100 g cukraus
1 kiaušinis
1 kiaušinio trynys
2 šaukštai grietinės
žiupsnelis sodos
600 g miltų arba tiek, kad tešla neliptų prie rankų
Kremui
Po 100 g sviesto ir saldinto sutirštinto pieno
Dar reikės
Migdolų, cukraus apvolioti, mėlynių sulčių
Iš nurodytų produktų suminkykite prie rankų nelimpančią tešlą. Imkite nedidelius gabaliukus (po 25 g) ir iš jų formuokite „persiko“ puseles. Jas sudėkite ant kepimo popieriaus ir kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 15–20 min. Kai atauš, abiejose kepinių puselėse išpjaukite „kauliuko“ vietą. Duobutes užpildykite kremu, įdėkite migdolą ir suspauskite, kad gerai suliptų. Galite per naktį ar 3–4 val. palaikyti šaltai. Tada pyragėlius apvoliokite sultyse, paskui – cukruje.
Skanios ir vertingos
Pasak Aušros Pažereckienės, džiovintos mėlynės, kaip ir kadagių uogos, tinka įvairiems pagardams, vietoj razinų – konditeriniams gaminiams, košėms, sriuboms pagardinti. Beje, būtent džiovintos mėlynės ar jų arbata – pirmas vaistas viduriuojant. Tiesa, ilgai laikyti džiovintų uogų nepatariama: reikėtų suvalgyti per dvejus metus.
„Mėlynes džiovinu džiovintuve. Iš kilogramo su trupučiu šviežių uogų išeina apie 100 g džiovintų, – sako Aušra ir siūlo paragauti subtilaus skonio mėlynių uogienės. – Pas mamą auga medlievos krūmas. Jo uogos nepasižymi stipriu skoniu, bet turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų. Skaniausios mėlynių uogienės konkursui nusprendžiau išvirti uogienę iš mėlynių ir medlievų, pagardinau ne tik cukrumi, bet ir citrinų sultimis bei žievelėmis, šviežiai sutrintais bazilikų lapeliais. Manau, šie priedai uogienei suteikė pikantišką prieskonį.“
Uogienę Aušra virė iš 6 l mėlynių ir 3 l medlievos uogų. Du kartus užvirė, o prieš kaitindama trečią kartą subėrė visus priedus – uogos uogienėje liko sveikos, nesutižo, jose daugiau vertingų medžiagų.
Be žalos figūrai
„Šviežios mėlynių sultys naudingos akims, želatina – kremzlėms ir sąnariams, citrinų sultys – vitamino C šaltinis. Vienintelis kenksmingas produktas – cukrus, bet jį galite pakeisti medumi, – šypsosi sveikuoliškų guminukų autorė Rima Valiukonienė. – Aišku, kad saldainiai būtų standesni, reikia dėti daugiau želatinos. Paruoštas sultis supilstykite į mažas formeles ir užšaldykite. Guminukai puikiai laikosi kambario temperatūroje, o ar ilgai, negaliu pasakyti – mano namuose jie „ištirpsta“ akimirksniu.“
Laimučio Brundzos nuotraukos