Daugiau nei prieš dvidešimtmetį dviem marijampoliečiams – Alvydui Kirkliauskui ir Audriui Vosyliui kilo idėja surengti Sūduvos sostinėje Marijampolėje varžybas šio krašto stipriems vyrams, nes tuo metu galiūnais jau domėjosi visa Lietuva. Suvalkijos krašto žmonėms rūpėjo lietuvaičių pasiekimai, bet labiau abiejų marijampoliečių, kurie sėkmingai pasirodė 1992 metų šalies čempionate. A.Vosylius užėmė antrąją vietą, o A.Kirkliauskas iškovojo stipriausio vyro titulą ir gavo teisę atstovauti Lietuvą pasaulio čempionate Japonijoje. Ten išradingieji japonai nenaudojo tradicinių metalinių arba akmeninių svarmenų. Pasaulio galiūnams, tame tarpe ir Alvydui, teko mesti aukso lydinį, vežti narve dramblį, kelti ant platformos stovinčias merginas. Tokijuje lietuvis buvo iškovojęs bronzos medalį, bet „nuplukdė” teisėjai. Teko tenkintis tarp dešimties dalyvių ketvirtąja vieta.
Pirmasis penkmetis
(1993 -1997 m.m.)
(1turnyras – 1993 m)
1993 m. į Marijampolės stadioną „Sūduva” abu organizatoriai pakvietė vienuolika jėga trykštančių vyrų. Išmėginti jėgas su aštuoniais marijampoliečiais – Ž. Stagniūnu, D. Miškeliu, L. Kupčiūnu, S. Patacku, A. Žilinsku, P. Kisieliu, J. Juraičiu, V. Rimeikiu atvyko V. Valaitis (Šakiai), P. Bakūnas (Vilkaviškis) ir Dzūkijos krašto stipruolis, lazdijietis Romas Kunca. Galiūniškos išvaizdos (ūgis 184 cm. svoris 120 kg.) vyrui, jau dalyvavusiam Lietuvos čempionatuose, neįstengė sudaryti konkurencijos niekas, net ir visas varžybas persekiojusieji du marijampoliečiai. Tai antrąją vieta užėmęs Ž. Stagniūnas, bei trečiąją – V. Remeikis. Po varžybų dzūkas teigė, kad įdomiausia iš penkių rungčių, jam buvo estafetė: 50 metrų bėgimas su 90 kg. maišu, lengvojo automobilio „Opel” vertimas ant šono ir 600 kg. karučio stūmimas 10 metrų. O sunkiausia – dviejų po 75 kg „lagaminų” nešimas kuo ilgesniu atstumu. Jo pasiektas rezultatas 102 metrai ir 30 centimetrų buvo tik trečias. Marijampolietis D. Miškelis nužingsniavo kur kas toliau - 150 metrų. Pirmą kartą organizuotas renginys patiko dalyviams, patiko ir žiūrovams, nes gerai su pareigomis susitvarkė, iki tol neturėjęs patirties, vyriausiasis teisėjas vilkaviškietis Viktoras Sabataitis.
(2 turnyras – 1994 m)
Sekantį turnyrą buvo galima prilyginti Lietuvos čempionatui, nes dalyvauti atvyko ne tik pirmojo turnyro nugalėtojas lazdijietis R. Kunca, bet ir jau ne karta dalyvavę šalies čempionate, stipriausi vyrai iš Vilniaus, Šiaulių, Alytaus, Biržų, Gargždų, Jonavos, Joniškio, Panevėžio, Šakių, Marijampolės. Nebuvo tik klaipėdiečių - R. Zenkevičiaus ir S. Mėčiaus. Kad pirmas turnyrą pradės biržietis E. Žaldokas, o kiti trauks 5 t. krovininį automobilį 30 metrų eilės tvarka, lėmė burtai. Beje, burtus kiekvienai rungčiai atskirai rengė vyriausiasis teisėjas, sunkiaatlečių treneris, Juozas Kavaliauskas (Marijampolė). Po dviejų rungčių daugiausiai taškų, buvo surinkęs visų favoritu laikomas R. Kunca, tačiau išsilaikyti lyderio pozicijoje jam nebuvo lemta. Kitose trijose rungtyse gerus rezultatus demonstravo marijampoliečiai, 22 metų Ž. Stagniūnas, 26 m S. Brusokas, 20 m P. Kisielius, bei 41 m panevėžietis K. Rauba. Po visų rungčių ant garbės pakylos galiūnai išsirikiavo taip: 1 vieta - Ž. Stagniūnas, 2 – S. Brusokas, 3- R. Kunca.
(3 turnyras – 1995 m)
Į šį turnyrą organizatoriai vėl kvietė klaipėdiečius, bet nelinkę pralaimėti jie neatvyko. Gal nenorėjo susitikti su nuolatiniais konkurentais: A. Kirkliausku ir jo mokiniu A. Vosyliumi, kurie pagaliau nutarė pasirodyti ir savo krašto žmonėms. Turnyro organizatoriai jau suprato, kad renginiu domisi žiūrovai, jie gausiai renkasi. Jiems patinka galiūnų demonstruojama jėga, o tarp rungčių koncertuojantys atlikėjai, kurie būsimuosiuose turnyruose nesikartojo. Organizatoriai stengėsi, kad šis renginys taptų dar patrauklesnis ir estetiškesnis. Dailininkas Julius Narušis sukurė „Suvalkijos galiūnas” turnyro emblemą ir ja papuošė galiūnų marškinėlius. Juos vilkėdami 12-ka dalyvių tarp jų penki marijampoliečiai, J. Basanavičiaus aikštėje nusifotografavo ir atžingsniavo į varžybų areną.
Abu „naujokus” žiūrovai pasitiko plojimais, o G. Bajorūnas – daina, specialiai sukurta Sūduvos krašto galiūnams, kuriai tekstą parašė J. Kavaliauskas. Džiaugsmo banga nuvilnijo per stadioną, kai 10 t. sveriantį „Scania“ automobilį 15 metrų greičiausiai nutempė A. Kirkliauskas – 23,6 sek., o A. Vosylius pralaimėjęs A. Žukauskui (Jonava) liko trečias (24,4 sek.). Kita karučio pakrauto 1100 kg svorio rungtis irgi buvo „įkandama” tik marijampoliečiams. Alvydas nustūmė visus 5 metrus, Audrius – 11 cm trumpesnį atstumą. Po penkerių rungčių ant garbės pakylos išsirikiavo trys galiūnai – marijampoliečiai. Surinkęs 147 taškus I vietą iškovojo A. Kirkliauskas. Antrą – S. Brusokas (123 tšk.). Trečią - G. Avietynas (118 tšk.) Šventę vainikavo dangų nuspalvinę fejerverkai, be kurių vėliau jau renginiai neapsiėjo.
(4 turnyras – 1996 m)
Visų nuostabai iš J. Basanavičiaus aikštės į stadioną Kauno gatve 14 stipruolių iš septynių Lietuvos miestų – Alytaus, Lazdijų, Panevėžio, Vilniaus, Biržų, Trakų ir Marijampolės atriedėjo žirgais kinkytose karietose. Po to renginį į savo rankas perėmė tradicinis turnyrų vedėjas, A. Valinskas.
Galiūnų laukė šešios nepaprastai sunkios rungtys. Penkiose sau lygių neturėjo praėjusio turnyro nugalėtojas A.Kirkliauskas. Pergale turnyrą pradėjo mėgiamiausia rungtimi – karučio stūmimu. 800 kg 10 metrų jis nustūmė greičiausiai (14,3 sek.). Antroje, liko už prizininkų trejeto. Užtat kitose: penkių (nuo 91 iki 145 kg) akmenų sukėlimo ant statinių, svorių (2x140 g) laikymo ištiestomis rankomis į šalis, „naščių” (2x120 kg) nešimo rungtyse neužleido pirmos vietos. Paskutinėje rungtyje kur kas sunkesnius nei iki šiol, du po 105 kg „lagaminus”, galiūnai nešė porose. Paskutinieji varžybas užbaige A. Vosylius ir A. Kirkliauskas. Rekordinį 104 m. 30 cm. atstumą nunešęs vėl nugalėjo A. Kirkliauskas. Antras – panevėžietis K. Rauba (102,66 m). Trečias A. Vosylius (96,50 m). Toks ir „Suvalkijos galiūnas – 96” prizininkų trejetas.
(5 turnyras – 1997 m)
Mažąjį jubiliejų švenčiantis turnyras pradėjo rašyti dar vieną - naują istoriją. Mat, tuometinis susisiekimo ministras marijampolietis A. Žvaliauskas sugebėjo įgyvendinti organizatoriaus A. Kirkliausko svajonę, kad galiūnai kovotų dėl pagrindinio prizo GALIŪNO DIRŽO ir tik šiam turnyrui pagamintų trijų spalvų medalių. Pirmą kartą būti apjuostam panoro 14 stiprių vyrų: V. Motiejūnas iš Alytaus, Ž. Savickas ir G. Mockūnas iš Biržų, V. Blekaitis iš Birštono, K. Rauba ir A. Pintinas iš Panevėžio, V. Švaikevičius is Vilniaus bei R. Beneševičius iš Trakų. Tokios garbės troško ir šeši marijampoliečiai – G. Avietynas, S. Brusokas, H. Juraitis, Ž. Stagniūnas, A. Vosylius ir A. Kirkliauskas. Pastarasis galiūnas, jau dviejų paskutinių turnyrų nugalėtojas, galiūniškai nustūmė ne tik 1200 kg pakrautą karutį 5 metrus, bet iškėlė sunkiausią 150 kg sveriantį rastą. Kitose rungtyse Alvydas buvo tarp prizininkų. Paskutinę – 2x105 kg “lagaminų” rungtį laimėjo Ž.Savickas – 117,82 m. Tik 2 centimetrus (!) jam pralaimėjo K. Rauba. G. Avietyno rezultatas – 106,05 m. A. Kirkliauskas liko po jų, tačiau tapo nebepavejamu ir nugalėtojo titulą iškovojo trečią kartą iš eilės. Garbingiausias šalyje apdovanojimas – Galiūno diržas pirmą kartą sutvisko ant A. Kirkliausko juosmens, o ant krutinės, tik šiem turnyrams pagamintų komplektų - auksinis medalis. Sidabrinis medalis įteiktas –V. Blekaičiui, o bronzinis – S. Brusokui.
Titulinėje nuotr.: V. Remeikis 1993 m.
| A. Vosylius 1996 m. G. Avietynas 1994 m. | 1997 m. nugalėtojai Brusokas, Kirkliauskas, Blekaitis | A. Kirkliauskas 1995 m. Ž. Stagniūnas 1993 m. |
