Administracinis centras – Marijampolė

Plotas – 755 km²

Seniūnijos – Gudelių, Igliaukos, Liudvinavo, Marijampolės, Sasnavos, Šunskų.

Marijampolės savivaldybė yra pietvakarių Lietuvoje, Užnemunės žemumoje. Rytiniame jos pakraštyje yra neaukštų Veiverių ir Šilavoto kalvagūbrių dalys. Per rajoną teka Šešupė su intakais Dovine, Pilve, Kirsna, Sasna. Yra Amalvo, Liudvinavo, Paežerių, Yglos ir kiti ežerai, didelė Amalvo pelkė. Paukščių laukinis gyvenimas saugomas Žaltyčio ornitologiniame draustinyje. Didesni miškai – Buktos, Palių-Balų, Žaltyčio, Gurbšilio, Varnabūdės. Žemės ūkio naudmenos sudaro net 71,3 % visos savivaldybės teritorijos, miškai –15,3 %, keliai – 1,8 %, užstatyta teritorija – 4,1 %, vandenys – 2,6 %, kita žemė – 4,9 %.

Savivaldybėje yra vienas miestas – Marijampolė, savivaldybės centras, ir 6 miesteliai – Daukšiai, Gudeliai, Igliškėliai, Liudvinavas, Sasnava ir Šunskai.

Savivaldybė yra svarbių automobilių magistralių sankirtoje. Viena iš jų – Via Baltica – po rekonstrukcijos sujungs Helsinkį su Centrine ir Pietų Europa, kita – Karaliaučiaus (Kaliningrado) miestą per Minską (Baltarusija) su Maskva. Savivaldybėje yra puikios sąlygos plėtoti tiek žemės ūkį, tiek pramonę (maisto, medžio apdirbimo ir kt.) ir paslaugas.

Administracinis centras – Šakiai

Plotas – 1453 km²

Seniūnijos – Barzdų, Gelgaudiškio, Griškabūdžio, Kidulių, Kriūkų, Kudirkos Naumiesčio, Lekėčių, Lukšių, Plokščių, Sintautų, Slavikų, Sudargo, Šakių, Žvirgždaičių.

Šakių rajono savivaldybė yra įsikūrusi pietvakarių Lietuvoje, prie sienos su Kaliningrado sritimi. Visa teritorija yra Užnemunės žemumoje. Šiaurėje savivaldybės teritorija Nemunu atskirta nuo Jurbarko rajono, vakaruose Šešupe (pro rajoną teka jos intakai Nova, Siesartis, Jotija) – nuo Kaliningrado srities ir Vilkaviškio rajono, Liekės upeliu ir Rūdšilio miškais – nuo Kauno apskrities. Nuo Pavilkijo iki Sudargo driekiasi keliomis dešimtimis upelių ir upeliūkščių, piliakalnių ir pilkapių išmargintos Nemuno pakrantės, formuodamos Panemunių regioninį parką, įsteigtą 1992 m. siekiant išsaugoti unikalų Nemuno žemupio kraštovaizdį. Žemės ūkio naudmenos savivaldybėje sudaro 68 % viso ploto, miškai – 22,8 %, keliai – 1,9 %, užstatyta teritorija – 1,7 %, vandenys – 2,1 %, kita žemė – 3,5 %.

Savivaldybėje yra 3 miestai – Gelgaudiškis, Kudirkos Naumiestis, Šakiai, ir 8 miesteliai – Barzdai, Griškabūdis, Kriūkai, Lekėčiai, Lukšiai, Sintautai, Žemoji Panemunė, Žvirgždaičiai. Rajono savivaldybės centras – Šakiai. Miesto teises Šakiai gavo XIX a. pradžioje.

Nuo seno Šakių rajonas garsėja kaip gerų žemdirbių kraštas. Derlingi priemolio ir velėniniai jauriniai dirvožemiai sudaro palankias sąlygas žemės ūkio kultūroms auginti.

Administracinis centras – Vilkaviškis

Plotas – 1259 km²

Seniūnijos – Bartninkų, Gižų, Gražiškių, Keturvalakių, Kybartų, Klausučių, Pajevonio, Pilviškių, Šeimenos, Vilkaviškio miesto, Virbalio, Vištyčio.

Vilkaviškio rajono savivaldybė yra Lenkijos ir Kaliningrado srities pasienyje, Užnemunės žemumoje. Pietinėje jos dalyje – Sūduvos aukštuma. Per teritoriją teka Šešupė su intakais Rusve ir Širvinta. Yra Virbalgirio botaninis zoologinis draustinis, Vištyčio regioninis parkas, 62 ežerai (didžiausias iš jų – Vištyčio ežeras – yra pasienyje su Kaliningrado sritimi). Žemės ūkio naudmenos sudaro 77,3 % visos savivaldybės teritorijos, miškai – 10,6 % (miškingumas mažiausias Lietuvoje), keliai – 1,9 %, užstatyta teritorija – 2,5 %, vandenys – 1,9 %, kita žemė – 5,8 %.

Savivaldybėje yra 3 miestai – Kybartai, Vilkaviškis, Virbalis, ir 5 miesteliai – Bartninkai, Gražiškiai, Keturvalakiai, Pilviškiai, Vištytis. Apskrities centras – Vilkaviškio miestas, įsikūręs prie Šeimenos ir Vilkaujos santakos.

Vilkaviškio rajono Piliakalnių piliakalnis – vienas gražiausių Sūduvoje, o Pajevonio (Kunigiškių) – vienas didžiausių.

Administracinis centras – Kalvarija

Plotas – 440 km²

Seniūnijos – Akmenynų, Kalvarijos, Liubavo, Sangrūdos.

Kalvarijos savivaldybė yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Marijampolės apskrityje. Pietuose ji ribojasi su Lenkijos Respublika. Kalvarijos savivaldybės apylinkės vaizdingos – daug kalvų, piliakalnių. Per savivaldybės teritoriją teka Šešupė, Kirsna, Gazda, Sūduonia, Vaipūnė ir kitos upės bei upelės, tyvuliuoja daug gražių ežerų. Didžiausias jų – netoli Kalvarijos esantis Orijos ežeras. Savivaldybės teritorijoje yra Aguonio valstybinės ir 3 vietinės reikšmės draustiniai. Žemės ūkio naudmenos savivaldybėje sudaro net 73,4 % viso savivaldybės ploto, miškai – 13 %, keliai – 2,7 %, užstatyta teritorija – 2,5 %, vandenys – 2,1 %, kita žemė – 6,2 %.

Savivaldybės centras – Kalvarija – vienas seniausių Užnemunės miestų.

Tai, kad Kalvarijos savivaldybė yra pasienio teritorija, daro įtaką ir jos plėtros vizijai. Kalvarija – vartai į Lietuvą. Tai nedidelė, patraukli Lietuvą reprezentuojanti savivaldybė. Per Kalvarijos savivaldybę eina svarbūs tranzitiniai keliai, jungiantys Rytų ir Vakarų Europą – transporto magistralė Varšuva–Marijampolė–Sankt Peterburgas, automagistralė Via Baltica. Gerai išvystytas regioninių ir vietinių kelių tinklas, plečiama turizmo paslaugų infrastruktūra. Nors šiuo metu Kalvarijos savivaldybė daugiausia žemės ūkio rajonas, tačiau šis pasienio regionas išgyvena turiningą ir permainingą istoriją. Dabar jo geografinė padėtis yra labai palanki aptarnavimo infrastruktūrai plėtoti ir ūkio plėtrai skatinti.

Administracinis centras – Kazlų Rūda

Plotas – 555 km²

Seniūnijos – Antanavo, Jankų, Kazlų Rūdos, Plutiškių.

Kazlų Rūdos savivaldybės didžioji dalis yra derlingoje Užnemunės žemumoje. Savivaldybė viena iš miškingiausių Lietuvoje. Yra Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis. 59,4 % savivaldybės teritorijos užima dideli Kazlų Rūdos miškai, žemės ūkio naudmenos – 30,2 %, keliai – 1 %, užstatyta teritorija – 3,3 %, vandenys – 2,1 %, kita žemė – 4 %.

Savivaldybės centras – Kazlų Rūda prie Jūrės upės.

Administracinis centras – Prienai

Plotas – 1031 km²

Seniūnijos – Ašmintos, Balbieriškio, Išlaužo, Jiezno, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Prienų, Stakliškių, Šilavoto, Veiverių.

Prienų rajono savivaldybė yra Lietuvos pietinėje dalyje. Didesnė jos dalis yra Nemuno vidurupio plynaukštėje, prie garsiųjų Nemuno kilpų. Kraštovaizdį puošia didžiausia Lietuvos upė Nemunas su intakais Jiesia, Peršėke, Verkne. Didesni ežerai – Alšia, Bebrukas, Gelužis, Pazelvės. Žemės ūkio naudmenos sudaro net 59,6 % savivaldybės teritorijos, miškai – 27,6 %, keliai – 2,4 %, užstatyta teritorija – 2,5 %, vandenys – 2,8 %, kita žemė – 5,1 %.

Savivaldybėje yra 2 miestai – savivaldybės centras Prienai ir Jieznas, ir 3 miesteliai – Balbieriškis, Pakuonis, Veiveriai. Prienų miestas įsikūręs abipus Nemuno, Mažosios Birštono kilpos pietryčių kampe.