Minėtina diena
Vardadieniai


Savaitės nuotrauka
 

 
Sūduvai reikšmingos datos:
 
1863 05 18
gimė Jonas Didžpinigaitis – mokytojas, tautosakos rinkėjas
---------------------
1990 05 19
 mirė Antanas Gustaitis – rašytojas, dramaturgas, radijo darbuotojas, baigė Marijampolės mokytojų seminariją
---------------------
1918 05 20
gimė Juozas Bulota - rašytojas, prozininkas, satyrikas
---------------------
1969 05 22
mirė Pijus Grigaitis – visuomenės veikėjas, politikas, žurnalistas, knygnešys, mokėsi Marijampolės gimnazijoje, čia gyvendamas dalyvavo kultūrinėje ir politinėje veikloje
---------------------
1898 05 23
gimė Jurgis Dabrila – teisininkas, prozininkas, publicistas, leidėjas, 1920 baigė Marijampolės realinę gimnaziją
 

Suduvosgidas.lt savaitės nuotrauka

Paminėta Pasaulio kultūros diena (komentarai - 1)
(2012 04 16)

 
Balandžio 15-ąją Lietuvoje jau šeštą kartą paminėta Kultūros diena: ją Seimas 2006 m. liepos 19 d. įteisino kaip atmintiną. Šios dienos minėjimu siekiama stiprinti visuomenės suvokimą, jog vertybėmis paremta kultūra yra žmogaus išminties ir dvasingumo raiška, galinti suvienyti žmones kurti darnią visuomenę. Kultūra išreiškiame savo šalies unikalumą, atspindime papročių savitumą, primename dvasinės gyvasties šaknis, pagerbiame šviesiausius ją puoselėjančius žmones.
Kiekvienais metais vis daugiau plačiosios visuomenės bei institucijų įsitraukia į šios dienos minėjimą, atkreipiamas dėmesys į idėjas, skleidžiamas per Kultūros dienai skirtus renginius. Marijampolės savivaldybėje kultūros vertybes kuria šimtai atsidavusių kultūros darbuotoj ų, menininkų, entuziastų, kurie nusipelnė visuomenės pagarbos ir įvertinimo.
Balandžio 13 d. kultūros darbuotojai, menininkai, kultūros ir meno entuziastai buvo pakviesti į Marijampolės kultūros centrą, kur vyko Pasaulio kultūros dienos minėjimas ir Romo Linionio fotoparodos „Miestas prie Šešupės: kultūros žmonės" pristatymas.
Renginyje dalyvavo Č.Sasnausko choras (vadovas Mindaugas Radzevičius), solistas Darius Klišys (birbynė). Renginį vedė Andžela Paplauskienė ir Valė Klesevičienė.
Sveikinimus kolegoms bei nusipelniusiems miestui bei kultūrai asmenims teikė renginių ir parodų organizatorė Onutė Surdokienė bei Kultūros centro direktorė Iraida Skirpstienė su Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoju Algiu Žvaliausku.
 
 
Korepondentė ir rašytoja
Nijolė Treinytė- Linionienė,
paskatinusi vyrą R.Linionį
užsiimti fotografija.
 
Iš dešinės: Kultūros centro
direktorė Iraida Skirpstienė
ir Marijampolės savivaldybės
mero pavaduotojas Algis
Žvaliauskas.
 
 
Nusipelnęs marijampolietis
Kęstutis Subačius.
 
Skulptorius Julius Narušis.
 
 
 
 
 
Č.Sasnausko choras.
 
 
 
Pirmas iš dešinės: Kazio
Griniaus muziejaus direktorius
Kazys Grinius.
 
 
Onutė Surdokienė ir
aukštais sportinių šokių
pasiekimais Marijampolę
garsinantis Europos vicečem-
pionas Justas Kučinskas.
 
 
Renginių ir parodų
organizatorė O.Surdokienė.
 
 
Fotografas Romas Linionis ir
renginio vedančiosios.
 
Apdovanojamas chormeiste-
ris Mindaugas Razdzevičius.
 
 
Nusipelnę marijampoliečiai
dailininkas Jusinas Prakapas
(centre)  ir Vytautas Gaulia
(iš dešinės).
 
 
Skulptorius Kęstutis
Balčiūnas.
 
Kultūros skyriaus vadovė
Jūratė Zakarevičienė
apdovanoja O.Surdokienę.
 
 
 
Birutės Kurtinaitienės nuotraukos.
 


 
Kitos publikacijos

Komentuokite

Vardas:
El. pašto adresas (neprivaloma):
Jūsų komentaras:

suduvosgidas.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms.
Pastebėjus draudžiamus komentarus, prašome apie juos nedelsiant pranešti suduvosgidas.lt redakcijai.

Komentarai

Raquel (2012-09-24 06:20:47)
Agnita Balandis 16 d, 2011Pritrenkiantis komentaras! Ačiū. Džiaugiuosi, kad kažkas, periskatęs, nepatingėjo išreikšti savo nuoonę, ir dar taip detaliai ir pagrįstai. Na, nesiplėsdama galiu pasakyti tik tiek integracija yra ilgas ir nuoseklus procesas, nepasiekiamas per trumpą laikotarpį ir neduodantis staigių rezultatų. Tačiau būtent to siekiama kad vaikai baigtų mokyklas ir taptų pilnaverčiais, dorais dirbančios visuomenės nariais. Tai didžiulė problema, kuri nebus išspręsta vienu sprendimu, viena strategija, viena direktyva ar per vieną dešimtį metų.Kas liečia tarptautinę toleranciją ir bet kokio kitataučio integraciją kokioje nors kitoje šalyje integracija nėra kito žmogaus privertimas tapti tokiu pat, kokie yra tos šalies gyventojai. (Čia siūlau paskaityti straipsnį Ar įmanomas europietiškos tapatybės kompromisas? .) Inegracija, mano požiūrio kampu, yra galimybės suteikimas turėti lygias teises ir pareigas visiems šalies gyventojams.

 atgal  į viršų 1