Įvyko jubiliejiniai 70 metų paminėjimai, kai buvo pradėti masiniai gyventojų naikinimai Lietuvoje.
Gyvų, vis prisimenančių dienas vis mažėja. Todėl jaunimui norima kitaip parodyti istoriją. Marijampolės geležinkelio stotyje pastovėta tyloje. Tyloje, tik iš garsiakalbio sklindant muzikai padėtos gėlės.
Tyloje rinkosi ir minintys šią dieną Basanavičiaus aikštėje. Skubomis buvo keliama perjuosta juodu kaspinu Lietuvos vėliava. Atvykę pagyvenę žmonės dairėsi, nesuprasdami, kodėl taip vyksta...o tiesiog norėta pateikti kitaip...
Nutūpė popieriniai paukščiai su iškeliavusių ir nesugrįžusių į namus mintimis. Į aikštę atvykusiems mokinukams papasakota, kokia tai minima šventė ir ką reiškia šie paukščiai.
Grojo gatvės muzika.
Bet niekas to nepasakojo vyresniesiems, o jie buriavosi ir kalbėjo: „tikėjomės dėmesio, gražių ir šiltų žodžių... o iš mūsų pasityčiojo...“
Gaila, kad tokia graži mintis nebuvo apgalvota iki galo.
Birutės Kurtinaitienės fotoreportažas.