Vietininkas ypatingas linksnis, einantis dviem trimis aplinkybėmis. Svarbiausioji – žymi veiksmo vietą ir atsako į klausimą kame, kurioje vietoje. Iš čia ir linksnio pavadinimas – vietininkas. Pvz., Užaugau Lietuvoj, šalelėj mylimoj; Auksas ir pelenuose žiba; Tamsoje man baisu.
Rečiau nusako laiko sąvokas, laiko tarpą, kuriuo vyksta veiksmas. Pvz., Parėjome vakare; Susirinkimas vyks mėnesio pradžioje; Kas mūsų laukia ateityje.
Dar rečiau, tik grožinėje literatūroje, vietininkas vartojamas reikšti veiksmo būdą. Pvz., Vyras pačiame žydėjime; Gyvenome skolose, bet santaikoje; Būry smagiau.
Deja, vietininkas dėl rusų kalbų įtakos tapo pačiu klaidžiausiu linksniu, tiesiog apaugusiu verstinėmis klaidomis. Todėl jį vartoti reikia itin atsargiai. Pirmiausia pagalvokime, ką norime pasakyti. Vietininku negalima reikšti požymio. Pasakymas „paruoštas detalusis planas žemės sklype“ kelia šypseną, nes ruošiamas planas ne sklype, o žemės sklypo detalusis planas. Niekada nevartojame vietininko būsenai, veiksmo atlikimo, rezultato būdui, ypač tarnybos atlikimo būdui nusakyti: pareigose, etate, statuse, atostogose, pardavime ir kt. Pvz., Būsiu atostogose (= atostogausiu); Dirbu direktoriaus pareigose (= direktoriumi); Prekės įpakavime (= įpakuotos). Gal apsaugotų nuo klaidų, jei prisimintume, kad rusų kalboje vietininkas reiškiamas su prielinksniu „v“. Štai toks galėtų būti nevartotino vietininko žodynėlis:
Apibendrinti: pagrinde, daugumoje, tikrumoje, visumoje, esmėje, principe, normoje, normos ribose = iš viso, iš tiesų, iš principo, atitinka normą ir kt.
Būsenai, būklei, formai nusakyti: geroje būklėje, nuotaikoje = geros būklės, nuotaikos.
Kiekiui reikšti: litų sumoje, apimtyje, tame skaičiuje = šimtą litų, apimtis, iš to skaičiaus.
Laikui reikšti: dienų bėgyje, eigoje, laikotarpyje = per kelias dienas.
Priežasčiai reikšti: pasekmėje, rezultate, išdavoje, poveikyje, įtakoje = dėl ko nors.
Lietuvių kalboje buvo dar kelios vietininko formos, kurios dabar virto prieveiksminiais: vakarop (į vakarą); velniop, galop, miškan (į mišką), laukan, miškiep, miškop (prie miško), laukiep, laukop, pvz., Miškuosna sveikas oras. Tam miškelin grybų daug. Miškan eina – namon žiūri. Ta pati skarelė ir šienan, ir kieman. Šnekamojoje kalboje ar meniniame stiliuje nereikėtų vengti šių formų, tačiau oficialiam stiliui šios formos nedera.
