Vištoms sukurta gerovė ir pakilusios pašarų kainos kiaušinius jau pabrangino 50-52 proc. Rudenį paukštynai planuoja vėl pakoreguoti kiaušinių ir paukštienos kainas pirkėjų nenaudai.

 

Ką tik žemdirbiai bėdojo, kur reikės dėti, kaip sudoroti rekordinį grūdų derlių, o „KG Group“ įmonių grupės vadovas Tautvydas Barštys teigia, kad Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai jau pajuto pakilusių pašarų kainų įtaką. „Bendros pašarų rinkos tendencijos ir pasaulinės grūdų kainos turės didelę įtaką paukštynų veiklai ir produkcijos savikainai. Grūdai pasaulinėse rinkose jau pabrango apie 15-20 proc., palyginti su praėjusiais metais, todėl paukštienos produkcija brangs“, - teigia T.Barštys.

Paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis prognozuoja, kad kiaušinių kaina vis dėlto nešuoliuos į priekį taip smarkiai, kaip prieš šiemetines Velykas. „Pašariniai grūdai pabrango, o jie yra pagrindinis paukščių lesalas, todėl paukštynai, nenorėdami dirbti nuostolingai, tiesiog privalės koreguoti kainas“, - teigia Paukštininkystės asociacijos vadovas.

Tona pašarinių grūdų šiemet kainuoja apie 720 litų, tačiau neaišku, ar tokia ilgai išliks.

Grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas neatmeta, kad pašarinių grūdų derlius šiemet gali būti perteklinis dėl nepalankių gamtinių sąlygų. Merkiami lietaus žieminiai kviečiai dygsta varpose, kinta jų struktūra. Dėl sumažėjusio glitimo tokie grūdai nebetinka maistui, todėl tikėtina, kad pašarinių grūdų bus daugiau, nei ūkininkai planavo. „Vasarinių kviečių dar nenuėmėme, o žieminiai jau nukentėjo“, - teigia R.Majauskas.

„Audrupio“ paukštyno direktorius Vytautas Stasiškis tikina, kad paukštynai turi žvalgytis į Europos valstybes, nes kainas diktuoja Vokietija, Prancūzija, o ne Lietuva.

Mūsų šalyje su kiaušiniais dedasi keisti dalykai. Bankrutavo Vievio paukštynas, neliko 800 tūkst. dedeklių, o kiaušinių Lietuvoje nesumažėjo. Niekas dar nėra radęs būdų, kaip priversti vištas per dieną dėti po kelis kiaušinius, todėl nuostabu, kad, iš gamybos pašalinus 800 tūkstančių dedeklių, rinkoje nepasidarė erdviau. Kiaušinių pardavimas smukęs. Neatmetama, kad mažesnio vartojimo priežastis gali būti ir gyventojų skaičiaus mažėjimas, juk daug žmonių emigruoja.

„Audrupio“ paukštyno vadovas teigia, kad prekybos centruose 10 kiaušinių kaina siekia 4-5 litus. Tačiau patiems gamintojams lieka tik pusė, kitą pelno dalį pasiima prekybininkai ir valstybė.

Mūsų šalies paukštynai dar pernai įgyvendino Europos Komisijos nustatytus vištų gerovės reikalavimus. Dedeklės laikomos erdvesniuose narvuose, turi kilimėlius nagams dildyti, gali pasikapstyti, naudojasi užuolaidėlėmis pritemdytomis gūžtomis kiaušiniams dėti, tupi ant laktų.

Vištų gerovė paukštynams nemažai kainavo. Dėl pertvarkymų kiaušinių savikaina padidėjo 25 proc. Paukštynai turi mokėti bankams palūkanas, grąžinti kreditus. Tačiau 10 Europos valstybių paukštynų nepertvarkė, nors terminas ir buvo pratęstas iki šių metų liepos 1 dienos. Reikalavimų neatitinkantiems paukštynams draudžiama tiekti produkciją tiesiai į ES rinką, išvežti iš šalies, leista kiaušinius tik perdirbti į miltelius.

„Lenkijoje dalis paukštynų vištų gerovės reikalavimų neįvykdė, o praėjusią savaitę viename iš Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų buvo lenkiškų kiaušinių“, - piktinasi „Audrupio“ paukštyno vadovas V.Stasiškis. Lenkiškų kiaušinių buvo bandyta įvežti ir metų pradžioje, tačiau tam kelią užkirto Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Niekas negali sutrukdyti patiems gyventojams Lenkijoje pirkti ar didesniais kiekiais įsivežti pigesnių lenkiškų kiaušinių.

Neatmetama, kad paukštynų pagal EK reikalavimus nepertvarkiusios šalys gali bandyti įvežti į ES rinką mažesnės savikainos kiaušinius ir taip žlugdyti vištų gerovės reikalavimus įgyvendinusius paukštynus.

Paukščių augintojams apmaudu, kad Vyriausybė atmeta siūlymus taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį kiaušiniams. Lenkijoje PVM yra 5 proc., o pas mus 21 proc., todėl konkurencinės sąlygos nelygios.

Nėra abejonių, kad grūdų kaina paukštienos produkcijai įtakos turės, tačiau neaišku, kiek ilgai grūdų pabrangimas išsilaikys. Derlius dar tik imamas, todėl prognozuoti kainų tendencijas per anksti.

Nemanau, kad paukštienos produkcija smarkiai brangs, nes mėsos ir paukštienos produkcijos perteklius gali viršyti paklausą.

2009-2010 m. grūdai kainavo 400 litų už toną, o 2011-2012 m. pabrango dvigubai, tačiau mėsos kaina dvigubai nekilo, o šių metų pirmą pusmetį net buvo mažesnė nei 2011 metais. Jei pašarinių grūdų kaina nenukris, liks 600-700 litų, mėsa gali šiek tiek brangti, tačiau tikrai nedaug. Pasiūla ir paklausa yra subalansuotos.

Pašarinių grūdų šiemet rinkoje bus daugiau, nei buvo tikėtasi, todėl dėl pertekliaus jų kaina gali smukti. Pasaulyje žiūrima tik į maistinius grūdus - jų kaina padidėjusi 15-20 proc. Nemanau, kad tiek brangs ir pašariniai.

Bet koks kainų pakėlimas turi ribas. Jų negalima kilstelti per daug, kad nesumažėtų vartojimas. Juk nebeįpirkdami kiaušinių ar paukštienos vartotojai gali rinktis kitus, pigesnius produktus ir paukštienos bei kiaušinių bus mažiau suvartojama. To gamintojai nenorės.