Naujieji - blogų minčių atsikratymo diena
Gruodžio 31-oji vadinama Blogų minčių atsikratymo diena, mat įžengiant į Naujuosius metus visą blogį reikia palikti, kad jis nesektų iš paskos. O kaip Kalėdas ir Naujuosius metus švenčia įvairių tautų žmonės įvairiuose pasaulio kampeliuose?
Renata Vitkauskienė / „Santaka“
Šalia mūsų yra dalykų, kurie visą egzistavimo laikotarpį būna apgaubti paslapties, egzotikos ir niekada netampa visiems įprastu kasdieniu reiškiniu. Vienas iš jų – asmeninis bendravimas trumpųjų bangų radijo ryšiu. O štai kybartietis Edmundas Gudžiūnas, trumposiose bangose dirbantis bene pusšimtį metų, sako, kad jam tokia veikla – jau net ne hobis, o gyvenimo būdas.
Selemonas Paltanavičius, gamtininkas
Gamta savo turtus kuria sau. Tai, ką per metus iš jos gauname, spėjame pasiimti, turime laikyti dovana... gal ne visada pelnyta. Tačiau taip jau sutvarkytas mūsų gyvenimas - imti, naudoti. Ar visada padėkojame? Ar grąžiname ką nors Gamtai? O, kad metų gale mokėtume ir galėtume suvesti savo bendravimo su gamta sąskaitas: paskaičiuotume, ką iš jos gavome ir ką jai atidavėme.
AB Lietuvos paštas informacija
2013 metais apyvartoje pasirodysiančius pašto ženklus kurs 11 dailininkų. Iš viso 2013-aisiais bus išleisti 25 pašto ženklai.
Dailininkų susidomėjimo labiausiai sulaukė šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, Lietuvos raudonajai knygai, Kinų Naujiesiems metams, Lietuvos tautinei olimpiadai, technikos paminklams skirtos pašto ženklų temos. Šiomis temomis komisijai buvo pateikta daugiausia pašto ženklų projektų.
Kristina Vaitkevičienė / „Santaka"
Alvitietė Laura Pečkienė – jauna mama, neseniai įsidarbinusi ekologiškų prekių parduotuvėje. Moteris sako, kad darbą jai „surado“ pomėgis daryti įvairias puošmenas iš atliekų.
Dovana – itin asmeniškas dalykas. Todėl įvairių apklausų rezultatai, teigiantys, kad trečdalis žmonių yra gavę nereikalingų ar nepatinkančių kalėdinių dovanų, neturėtų stebinti. Vyrui laisvų rankų įranga galbūt pasirodytų itin džiuginantis daiktas, tačiau padovanota žmonai – turbūt ir pykčių namuose sukeltų. Ir vis dėlto kasmet ieškome jų – tokių, kurias išpakavusio mums brangaus žmogaus veidą nušviestų šypsena. Rasti tokią dovaną išties nesudėtinga – nebūtina remtis tyrimais, sufleruojančiais, ką pirkti – atlikite tyrimą patys.
Aida Valinskienė / „Respublika“
Prieš šventes Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, siaučia akcijų ir išpardavimų vajus. Psichikos sveikatos specialistai konstatuoja: akcijomis sužadinami pirmykščiai žmonių instinktai turėti daiktą, net jei jis ir visiškai nereikalingas, o dovanodami siekiame visų pirma patirti džiaugsmą patys.
Nors didžiųjų miestų gyventojai šiemet Šv. Kūčių ir Kalėdų pirkiniams ketina skirti didesnes sumas nei pernai, mažesnių miestų ir rajonų namų ūkiai išlaidauti nelinkę, o penktadalis jų - dovanų nepirks. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tradicinis šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimas.
Didžioji dauguma 15-50 metų gyventojų pradeda galvoti apie kalėdines dovanas ir jas pirkti gruodžio viduryje. Šiuo metų laiku pradeda galvoti maždaug trečdalis, o perka – beveik kas antras (46,8 proc.). 70 proc. ketina ieškoti dovanų prekybos vietose, tačiau maždaug kas antras pasidairys internetiniuose šaltiniuose. Tokias tendencijas rodo „OMD" atlikta kalėdinių dovanų pirkimo įpročių apklausa.
Pasitikint tik stereotipais, labai lengva suklysti. Dar visai neseniai vaikams, žaidusiems kompiuterinius žaidimus tėvai kartojo: „Tavo smegenys pūna!“ Tuo tarpu kiti kaltino vaizdo žaidimus sukeliant įvairias sveikatos problemas, nuo klausos praradimo iki diabeto.
Tačiau žmonės gali būti nustebinti, sužinoję, kad žaidimai iš tikrųjų padeda gydyti vaikus ir suaugusiuosius nuo skirtingų sveikatos problemų, įskaitant Parkinsono ligą, vaikų nutukimą, skausmo malšinimą ir suteikia psichologinę terapiją.
Selemonas Paltanavičius, gamtininkas
Regėjome tik vieną gruodžio savaitę ir tai, ką galėtume vadinti žiemos (tik nežinia, ar tikrosios) pradžia. Įdomiai šiemet visa tai sutapo - prasidėjo kalendorinė žiema ir žiemos metas.
Visas lapkritis buvo ne tik labai rudeniškas, drėgnas, bet ir šiltas. Meteorologai sako, kad jis buvo bent 2-3 kartus šiltesnis nei įprastai. Iki pat rudens pabaigos gamta visai nesiruošė žiemai.
Rusnė Aukštaitytė / „Vakaro žinios"
Turbūt nerasite dviejų žmonių, kurių identiška rašysena. Tai individualu, kaip ir pirštų antspaudai. Tik šie apie žmogaus charakterio ypatybes ne kažin ką gali pasakyti, o štai rašysena - beveik viską. Raštas neva atskleidžia paslaptingiausius mūsų pasąmonės kampelius ir gali nupasakoti netgi charakterį, būdingas ligas, karjeros perspektyvas ir likimą. Jau nuo XIX amžiaus bandoma įminti klausimą - kaip ir kodėl skiriasi mūsų rašysenos. Apie rašymo ypatybes ir galimas hipotezes pasakojo grafologė Elona Petkelienė.
Kristina Vaitkevičienė / „Santaka"
Šiaudiniškiuose gyvenančios Algidos Markevičienės namuose šiuo metu gyvena... šešiolika šunų. Tik trys iš jų įsigyti pačios šeimininkės, o visi likusieji yra priglausti.
Žydrė Jankutė / „Lietuvos žinios“
Pamenate jausmą, kaip ryte ryjate knygą, kad galų gale išsiaiškintumėte, kas įvykdė kraupią žmogžudystę? Tuomet klaidžiais nusikaltimų keliais jus lydėjo Šerlokas Holmsas, Erkiulis Puaro, Daša Vasiljeva ar kitas personažas.
Kodėl detektyvinės knygos visame pasaulyje turi milijonus gerbėjų ir kaip jos vertinamos Lietuvoje? Kas mus taip traukia į jų kuriamą pasaulį? Ir kodėl detektyvų nereikėtų skubėti „nurašyti" į nerimtų skaitinių sąrašus?
Rasa Prascevičienė / „Ūkininko patarėjas“
Nors dažnas kaimo gyventojas savo namus sunkiai įsivaizduotų bent be vieno laikomo šuns, šis ištikimas keturkojis mūsų šalyje, deja, neturi jokio nei socialinio, nei juridinio statuso. Sargaujantis, medžiojantis ir kitaip žmogui tarnaujantis šuo nėra laikomas ir ūkiniu gyvūnu, nors šunininkystė nėra retas verslas. Šalyje ypač chaotiškai vyksta beveislių mišrūnų veisimas bei prekyba jais, komercijos link suka ir kilmingų šunų laikytojai.
Vienintelė organizacija, mūsų šalyje besirūpinanti šunų veislininkyste, yra Lietuvos kinologų draugija.
Aida Valinskienė / „Respublika“
Vidutinė Lietuvos vyrų ir moterų tikėtina gyvenimo trukmė, iki 2007-ųjų trumpėjusi, pastaraisiais metais pamažu ilgėja, o bene labiausiai tai pasijuto šalį užklupus ekonominiam sunkmečiui - vidutinė bendra gyvenimo trukmė kasmet pailgėdavo beveik metais.
Ar pamenate istoriją apie berniuką, kuris pardavė savo juoką? Iš pradžių manęs, kad tai visai nevertingas dalykas, vėliau jis suprato, kad be juoko gyvenimas nykus ir beprasmis. Šį teiginį neabejotinai patvirtintų ir mokslininkai – atlikti tyrimai rodo, kad juokas naudingas ne tik psichinei ir emocinei, bet ir fizinei žmogaus sveikatai.
Šiemet dauguma Lietuvos gyventojų šventiniams pirkiniams ketina skirti didesnes sumas nei pernai. Penktadalis namų ūkių planuoja vien dovanoms išleisti 300 Lt ir daugiau. Lietuviai po eglute dės kosmetikos ir parfumerijos gaminius, nors patys norėtų gauti dovanų čekius ir grynuosius pinigus. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank" Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tradicinis šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimas.
Užupis Creative Cluster
Jane McGonigal – populiari žaidimų kūrėja, dar vadinama žymiausiu žaidimizacijos veidu JAV. 2011 m. parašė ir išleido knygą „Laužoma tikrovė: kodėl žaidimai mus daro geresnius ir kaip jie gali pakeisti pasaulį“, kurioje nagrinėja masinius žaidimus internete ir netgi siekia inicijuoti žaidimizacijos kategoriją Nobelio premijai gauti.
Lietuvos banko informacija
Gruodžio 4 dieną Lietuvos banko į apyvartą išleistos 2 litų kolekcinės apyvartinės monetos, kurias puošia keturių šalies kurortų – Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos – spalvoti herbai.
