Artėjant gražiausiai pavasario šventei – šv. Velykoms, Lietuvos laidų vedėja, žurnalistė, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson siūlo nepamiršti ant savo šeimos stalo patiekti ir patiekalų iš riešutų. Riešutai patiekaluose gali pakeisti miltus, jais galima gardinti salotas, ar tiesiog patiekti kaip užkandį.
Statistikos departamento informacija
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė išsamius galutinius Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatus apie nuolatinių gyventojų sudėtį pagal tautybę, gimtąją kalbą ir savęs priskyrimą religinei bendruomenei.
2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai. Lietuvoje buvo 84,2 proc. lietuvių, 6,6 proc. lenkų, 5,8 proc. rusų, 1,2 proc. baltarusių, 0,5 proc. ukrainiečių ir 0,6 proc. kitų tautybių gyventojų. Kaime lietuviai sudarė 87,2 proc., mieste – 82,6 proc. (2001 m. atitinkamai – 87,7 ir 81,4 proc.). Didesnė rusų, baltarusių, ukrainiečių dalis gyveno mieste, o didesnė lietuvių ir lenkų dalis – kaime.
Nors kovo pradžioje žemę dažniausiai dar dengia stori sniegynai, pavasariškus atlydžius keičia pūgos, o naktimis subraška šalčiai, primindami speigmetį. Žodžiu, kovas – žiemos ir pavasario grumtynių laikas. Fenologinis pavasaris prasideda kartais ankščiau, kartais vėliau – kai iš po sniego pasirodo pirmieji atitirpusios žemės lopai, o astronominio pavasario pradžia – kovo 22–ąją, kada diena vėl tampa lygi nakčiai.
Aida Valinskienė / „Respublika“
Kol kas Lietuva ir toliau gyvens pagal ES nustatytą sezoninį laiką, nežinodama, ar laiko sukiojimas tikrai naudingas ekonomikai ir kaip jis veikia sveikatą.
Vyriausybė, vykdydama Seimo pavedimą, buvo užsimojusi atlikti tyrimą, kaip laiko persukimas veikia žmones ir ūkį, tačiau toks tyrimas artimiausiu metu nebus atliktas, nes neatsirado agentūros, kuri galėtų įvykdyti tokį užsakymą. Tyrimui buvo numatyta skirti 12 tūkst. litų.
Robertas Pogorelis, EP atstovas Lietuvos žiniasklaidai
Kaip ir dauguma europiečių, lietuviai labiausiai susirūpinę tuo, kad dėl krizės žmonės sunkiau susiranda darbą. Tai parodė Europos Parlamento užsakymu atliktas Eurobarometro tyrimas. Daug apklaustųjų pripažino, kad vaikų turėjimas gali apsunkinti moters priėmimą į darbą, o į profesinę patirtį labiau atsižvelgiama priimant vyrus. Kita vertus, lietuviai moterų teisių padėtį vertina geriau negu vidutiniai europiečiai. Jie taip pat teikia mažiau svarbos darbo patikimumui bei lankstumui.
AB Lietuvos paštas informacija
Nuo 1993 metų leidžiama pašto ženklų serija „Žymūs žmonės“ šį šeštadienį pasipildys dar dviems iškilioms lietuvių asmenybėms – poetu Antanu Strazdu ir rašytoju Pranu Mašiotu.
Pašto ženklais minimos 250-osios A. Strazdo ir 150-osios P. Mašioto gimimo metinės.
Selemonas Paltanavičius, gamtininkas
Štai ir kovas. Sakytum - visur dar žiemiški vaizdai, tačiau beveik keturiom valandom ilgesnė diena ir vis skaidresnė šviesa daro savo didžiuosius darbus - kloja pamatus pavasariui. Kada jis bus - ne kalendorinis, o tikrasis, su pirmais žaliais želmenimis, su sugrįžusiais paukščiais?
Statistikos departamento informacija
2013 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1,6 mln. moterų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Moterys sudarė 54 procentus visų gyventojų, 100 vyrų teko 117 moterų. Vidutinis Lietuvos moterų amžius – 43,5 metų, vyrų – 38 metai. Moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2011 m. buvo 79,1 metų, vyrų – 68,1 metų. Vidutiniškai moterys gyvena 11 metų ilgiau negu vyrai.
Juozas Dapšauskas
Kad popiežiaus Benedikto XVI pasitraukimas iš savo tarnystės posto nustebino ar tiksliau pribloškė ne vieną, tikriausiai nėra abejojančių. Jo jėgos silpo, bet tiek spėlionių, kiek buvo paskutiniaisiais Jono Pauliaus II tarnystės metais, kad gali palikti savo postą, akivaizdu, nebuvo. Tad tą žinią išgirdus – gal ne vienas apgalvojo: ar tai ne žiniasklaidos antis? Pavadinime viena, o tekste bus visai kas kita?
Tačiau įvyko precedentas – popiežius suprato, kas naudingiau Bažnyčiai ir žengė beprecedentinį, giliai suvoktą žingsnį.
2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 1 mln. 67 tūkst. 15 metų ir vyresnių moterų, kurios buvo pagimdžiusios 2 mln. 211 tūkst. vaikų, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2001 m. surašymo rezultatais, pagimdžiusių moterų skaičius sumažėjo 7 proc., o pagimdytų vaikų – 9,7 proc.
Lietuvos paštas sulaukė daugiau kaip pusantro tūkstančio gyventojų pasiūlytų temų kitų metų pašto ženklams leisti. Gyventojai pašto ženkluose nori matyti ne tik tradicines temas, bet ir šių dienų įžymybes – plaukikę Rūtą Meilutytę, režisierių Oskarą Koršunovą ar „Žuvėdros“ šokėjus.
Adolfina Blauzdžiūnienė, akcijos dalyvė – Marijampolės moters veiklos centro pirmininkė
Vienas milijardas - tai skaičius moterų, kurios kenčia smurtą visame pasaulyje, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo, rasės ar kitų įsitikinimų. Šių metų vasario 14 d. sukanka 15 metų kuomet pasaulinė organizacija V-day (V-diena) kovoja prieš moterų smurtą. Ta proga organizacija skatina vieną milijardą moterų ir tuos, kurie jas myli, išeiti iš namų, susirinkti ir šokti kartu, taip raginant kovoti bendromis jėgomis prieš moterų smurtą.
Lina Bartkutė / „Respublika“
Statistikos departamento suvestinė patvirtina liūdną tiesą, kad pusė sudarytų santuokų virsta ištuokomis. „Daug žingsnių yra padaroma lengvabūdiškai. Prie to prisideda ir televizija bei kitos žiniasklaidos priemonės, kuriose toks svarbus sprendimas kaip santuoka paverčiamas šou. Tai daro neigiamą įtaką, skaudinančią daugelį žmonių", - sako Lietuvos „Caritas" generalinis direktorius kunigas Robertas Grigas.
AB Lietuvos paštas informacija
Ateinantį šeštadienį, sausio 19 dieną, apyvartoje pasirodys trijų pašto ženklų blokas iš serijos „Žmogus ir gamta“. Šįkart pašto ženklų bloko tema – „Žuvinto biosferos rezervatas“.
Naujuosiuose pašto ženkluose dailininkė Greta Gruzdaitytė pavaizdavo rudąją lapę, ūsuotąją zylę ir nykstantį augalą dėmėtąją gegūnę.
Stasys Jokūbaitis / „Ūkininko patarėjas“
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena 2 mln. 979 tūkst. gyventojų – tai 28,4 tūkst., arba beveik 1 procentu mažiau nei prieš metus. Ką daryti - mušti pavojaus varpais ar ramiai laukti išsivaikščiojusiųjų sugrįžtant?
Lietuvos vartotojų instituto informacija
Maisto švaistymas įgavo tokį mastą, kad turėtų būti laikomas pasauline problema. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, pasaulyje išmetama apie trečdalis viso maisto – maždaug apie 1,3 mlrd. tonų per metus.
Ši problema iškyla visose maisto tiekimo grandyse – ir ūkininkų laukuose, ir perdirbimo pramonėje, ir prekybos įmonėse, ir vartotojų namuose.
Respublika.lt
Gali būti, kad žmonės pamažu praranda protinius gabumus, teigiama naujame tyrime. Jo autoriai tvirtina, kad žmonės evoliucinį spaudimą būti sumaniems prarado tuomet, kai prieš keletą tūkstančių metų įsikūrė tankiose agrokultūrinėse gyvenvietėse.
Eglė Kviesulaitienė / „Santaka“
Marijampolės AVPK dirbantis vilkaviškietis pareigūnas savęs rimtu kolekcininku nelaiko, mat hobiui tūkstančių litų neleidžia. Jo kolekcijos gimė tarsi savaime, o jas pildo giminės, draugai ir kiti apie neįprastą vyro hobį sužinoję žmonės.
Eglė Kviesulaitienė / „Santaka“
Vilkaviškyje gražiausius vaikystės metus praleidusi praeityje garsi aktorė ir radijo diktorė Undinė Nasvytytė rašomoje atsiminimų knygoje daug vietos skirs ne tik Vilkaviškio miestui, bet ir Dautarų dvarui, kuriame prabėgo jos ir dvynių brolių vasaros. Neseniai iš užmaršties prikeltas dvaras, kurio aplinka padeda atgaivinti malonius ir skaudžius vaikystės prisiminimus, U. Nasvytytei vėl tapo antraisiais namais.
Respublika.lt
Sutikti 2013-uosius patariama apsivilkus juodai arba tamsiai mėlynais atspalviais. Galima rinktis ir žalią spalvą. Moterims tiktų lygūs priglundantys rūbai, primenantys gyvatės odą. Stalą galima papuošti ilgaamžiškumą simbolizuojančia pušies šakele. Gyvatės mėgsta kiškius ir triušius, todėl į šventinių patiekalų sąrašą derėtų įtraukti šių žvėrelių patiekalus.
