Kiekviename kaime yra šeimininkė, garsėjanti savo gebėjimu gardžiai, vikriai, išmoningai gaminti maistą. Tokią mielai žmonės kviečiasi į vestuves, krikštynas ar kokia kita proga, mat kokia gi šventė be puikaus vaišių stalo. Nors prekybos centrai dabar gali pasiūlyti įmantriausių produktų, joks neprilygs šeimininkės su meile pagamintiems naminiams patiekalams.. O štai Sintautai (Sakių r.) turi ypatingą - dainuojančią ir šokančią šeimininkę. Irma Kurienė ne tik puikiai gamina maistą, bet yra ir saviveiklininkė, dešimtį metų šokusi kolektyve „Sintuola" bei penkerius metus dainuojanti moterų vokaliniame ansamblyje. Irmai energijos pakanka viskam - viską ji daro su meile ir užsidegimu.

Provincijai nebūdingu laisvu požiūriu į gyvenimą ir jį supančią aplinką iš minios išsiskiriantį Stasį Danilevičių, rodos, pažįsta visas Vilkaviškis. Su dviračiu niekada nesiskiriantis pilietinių akcijų bei masinių renginių aktyvistas, didelis savo šalies ir gimtojo miesto patriotas aplinkinių dažniau nei vardu vadinamas tiesiog Afonia. Nors pats Stasys Danilevičius save vadina eiliniu, statistiniu vilkaviškiečiu, vis dėlto neneigia, kad aplinkiniams dažnai taip neatrodo. Provincijos žmones kartais šokiruoja gan bohemiška 52-ejų metų vyro išvaizda, linksmas būdas, laisvas bendravimas net su visai nepažįstamais žmonėmis ir filosofiškas požiūris į gyvenimą. Daugelis mano, jog tokios charizmatiškos asmenybės gyvenime didelę vietą užima kūryba, o jis pats, jeigu ir ne menininkas, tai bent jau žmogus „prie meno“.

Šių metų žiema dar labai panaši į rudenį. Taip, neregėdami jos atšiau­rumų, sulaukėme šv. Kalėdų, kol kas ir iki pat metų galo nežadama tikros žiemos. Tačiau žiema yra žiema, bet kurią dieną galime sulaukti šalčio ir sniego. Jei tai ištiks, pulsime ieškoti kažkur paslėptos lesyklos, skatin­sime vieni kitus globoti, lesinti paukščius. Tačiau tada gali būti per vėlu. Lesyklos turi būti įrengtos jau dabar, o jeigu jų dar neturite, galite pasidaryti ir šiandien.

Daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų, 57 proc., pritaria nuomonei, kad vyras turi būti tarnavęs kariuomenėje, – rodo bendrovės „Baltijos tyrimai“ Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Apklausas duomenys parodė, kad vyrų tarnybai kariuomenėje labiausiai pritaria jaunos moterys ir vyresni vyrai. Didžioji dalis respondentų, pritariančių nuomonei, kad vyras turi būti tarnavęs kariuomenėje, gyvena miestuose.

Iš Gražiškių (Vilkaviškio raj.) kilęs Linas Didvalis šiuo metu gyvena ir mokosi gana egzotiškoje šalyje – Japonijoje. Vaikinas kartu su keletu kolegų rengia pirmąjį Lietuvoje interneto puslapį, skirtą mokytis japonų kalbos. L. Didvalis Kauno Vytauto Didžiojo universitete įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, o vėliau baigė Rytų Azijos studijų magistrantūros programą. Dar studijuodamas vaikinas visai atsitiktinai, vedamas smalsumo, vieną semestrą nusprendė pasirinkti japonų kalbos kursus.

Planetoje gimsta vis daugiau nepaprastų vaikų. Prancūzijoje jie vadinami Tefloniniais, britų salyne - Tūkstantmečio vaikais, kitur - Šviesos kūdikiais, tačiau dažniausiai - Indigo. Indigo vaikais. Egzistuoja daugybė versijų apie tai, kas tokie vadinamieji Indigo, iš kur jie atsirado ir kaip su jais elgtis. Kad suprastume, būtina išsiaiškinti, kodėl šie vaikai vadinami būtent Indigo.

Magistralėje „Via Baltica" didžiuliai autotraukiniai nesustojamu srautu vienas paskui kitą juda abiem kryptimis. Prasilenkdamas su jais turbūt dažnas mintyse palinki: gero kelio, vyrai. Galingas autofurgo­nas ar automobilvežis, tūkstančiai kilometrų kelionių, kelyje tykantys pavojai... Atrodytų, toks darbas tinkamas tik stipriems, valingiems vyrams. Tačiau kai privažiavus didžiuliam automobilvežiui, pro langą išvysti žavios moters šypseną, nejučia pagalvoji - nieko sau! Tarp beveik aštuoniasdešimties Marijampolės UAB „Hertransus" vairuotojų galingą automobilvežį vairuoja vienintelė moteris - Sigita Sinskienė.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lietuviai labiausiai netoleruoja socialinės rizikos grupėms priklausančių asmenų, o iš etninių grupių labiausiai nepalankūs romams, lenkams ir žydams. Tačiau šalia amerikiečių, anglų, rusų ar latvių trečdalis net norėtų gyventi. Taip pat lietuviai palankūs neįgaliesiems ir daugiavaikėms šeimoms. Kaip teigia tyrimą atlikusios rinkos tyrimų bendrovės „GfK Custom Research Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius, Lietuvos gyventojai labiausiai netoleruoja asmenų, keliančių grėsmę jų saugumui ir pasižyminčių nekokiu įvaizdžiu.

„Vienintelė tikra dovana - meilė, noras būti su kitu, noras save dovanoti kitam“, - paklaustas apie Kalėdų šventę ir jos dovanas sako kunigas, gydytojas, bioetikos mokslų daktaras Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetų profesorius Andrius Narbekovas. Pasak jo, įteiktas daiktas negali būti dovana - tik simboliu to, ką žmonėms jaučiame ir ko linkime.

Kiekviena šalis turi savas Kalėdų tradicijas. Europoje dažniausiai puošiamos eglutės, šiltuose kraštuose – palmės. Vieni valgo kalėdinį kalakutą, o kiti – kalėdinį pudingą. Katalikai prie šventinio stalo susėda gruodžio 25 d., o ortodoksai – sausio 7-ąją. Tačiau visus krikščionis vienija bendra tradicija – pabūti su šeima ar susirinkti į bendruomenę.

Pačios gražiausios metų šventės vis arčiau ir arčiau. Tradiciškai puošime kalėdines eglutes, dabinsime namus, ruošime valgius ir šventiška nuotaika sutiksime šv. Kalėdas, lauksime ką atneš Naujieji metai. „Suvalkietis" domėjosi, kokias šiemet eglutes rinksimės, kaip jas puošime, kur geriausia, pigiausia įsigyti kalėdinį medį.

Buvo skanu. Taip? Ką daryti - primesti padavėjui porą litų ar atsiskaityti pagal sąskaitą? O jeigu padavėjas įsižeis, kad per mažai davėte? Gebėjimas duoti arbatpinigių - tikras menas. Pasaulis keičiasi, ir šalyse, kuriose anksčiau arbatpinigiai buvo visai nepriimtinas dalykas, dabar jie mielai imamai. Kad ir Kinija, kur dar neseniai arbatpinigiai buvo laikomi kapitalistiniu pasimanymu, propaguojančiu visuomenės nelygybę, dabar imamai beveik visur. Arbatpinigiai atkeliavo iš Vakarų pasaulio, ypač Amerikos - čia jie yra svarbi ūkio šaka, kasmet duodanti milijonus dolerių pelno.

Nuo šių metų sausio iki spalio mėnesio išvykimą iš Lietuvos deklaravo apie 49 tūkstančiai gyventojų. Pernai tokių buvo daugiau kaip 80 tūkstančių. Emigracijai įtaką daro ekonominis sunkmetis, nepasitenkinimas gyvenimu. Išvykus vienam šeimos nariui, pasikeičia šeimos gyvenimas. Statsitika skelbia, kad išsiskiria apie 15 procentų tokių šeimų, o didelių emocinių problemų patiria ketvirtadalis vaikų, kurių tėvai išvykę.

Lygiai po dviejų mėnesių 93-iąjį kartą švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Tačiau ar daug kas prisimena, kad pirmąją Nepriklausomybės deklaraciją Lietuvos Taryba paskelbė ne 1918 metų vasario 16-ąją, o 1917 metų gruodžio 11 dieną ir kad šis žingsnis vos nesužlugdė tiek Tarybos, tiek ir pačios Nepriklausomybės idėjos?

Šio žmogaus gyvenimo istorija dėmesį prikausto nuo pirmo žodžio. Studijavęs Maskvoje. Dirbęs vertėju Konge, Afrikoje. Pabėgęs į Zairą, pasiprašęs prieglobsčio JAV ir rengęs reportažus „Laisvosios Europos“ radijui. Ragavęs prabangaus gyvenimo, ištvėręs saugumo tardymus. Įtartas šnipinėjimu ir 20 metų nuteistas už tėvynės išdavimą, tačiau bausmės neatlikęs... Daug gėręs. Ir – pakilęs naujam gyvenimui...

Daug kas skundžiasi, kad praėjusį šeštadienį iš dalies užtemusio mėnulio pro debesis nepavyko pamatyti. Marijampoliečiui Gintui Rudzevičiui pasisekė. Pro debesų properšas iš savo observatorijos Mėnulį jis stebėjo daugiau nei valandą, fotografavo. Mėnulis yra dangaus kūnas, kurį astronomui mėgėjui G.Rudzevičiui labiausiai patinka fotografuoti. Dangaus kūnų nuotraukų G.Rudzevičius turi tūkstančius ir tai - daugelio naktų žiūrėjimo į žvaigždes iš savo nuosavos observatorijos paties sukonstruotu teleskopu rezultatas.

Atlikta vairuotojų apklausa parodė, kad vairuotojai kelyje ne tik kalba mobiliuoju telefonu, užkandžiauja ir geria, bet valosi batus, skaito laikraščius, siuvasi sagas ir t.t. Draudimo bendrovės atstovai atkreipia dėmesį, kad pašalinius darbus vertėtų atidėti, kadangi būtent dėl išsiblaškymo eismo įvykiai kyla dažniausiai. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ žalų administravimo skyriaus vadovo Nerijaus Giedraičio teigimu, tyrimo rezultatai atskleidė, kad susikaupę vairuoja ir jokia pašaline veikla neužsiima tik 7 proc. gyventojų.

Ar susimąstome, kodėl metai turi 12 mėnesių ir kodėl mėnuo turi 4 savaites? O kodėl savaitę sudaro 7 dienos? Visa tai ne iš piršto laužta. Kodėl taip yra, padėti išsiaiškinti gali astrologija. Visi šie skaičiai glaudžiai susiję su tam tikrais kosminiais ciklais, į mūsų buitį jie pateko ne dėl kieno nors išmonės, o dėl griežtų visatos dėsnių. Galima sakyti, kalendorių sistemoje išliko astrologinės mūsų protėvių žinios.

Kalėdos yra metas, kai daug tamsos ir mažiau darbų, todėl yra puiki proga stabtelėti bei susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir tikslus. Kokios šio švento meto senosios prasmės, kokios dar tik būsimos? Artėjant didžiausioms metų šventėms galima paklausti ar tikrai Kalėdos yra tik dovanų laikas? Jei ne, tai kas už to slypi?

Lapkričio 25 d. restorane „Bajorkiemis" ketvirtą kartą buvo rengiamas žaviausios ir šauniausios Lietuvos moters konkursas „Lietu­vos ponia 2011". Dėl titulo varžėsi 10 žavių ponių iš įvairių šalies regionų - Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos. Tai 28-44 metų savarankiškos, turinčios vaikų moterys. Beveik visos konkurso dalyvės turi aukštąjį išsilavinimą. Šiame konkurse Marijampolei atstovavo Stefanija Navickie­nė, 43 metų Sasnavos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, auginanti keturis vaikus.