Laura Bagdžiūnaitė
Šiandien turėtume minėti ne tik Mildos vardo dieną, bet ir lietuviškąją meilės dieną. Pasak etnologo Liberto Klimkos, lietuviai niekada gegužės 13-ąją nešvęsdavo jokios panašios šventės į minėtąją, esą ji - pramanas. Visgi mūsų tauta gali džiaugtis turinti net keletą meilės šventės dienų.
Statistikos departamento informacija
Gegužės 9-ąją minime Europos dieną. Prie 63 metus (1950 m.) gegužės 9 dieną Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas iškėlė Europos vienybės idėją. Ši diena ir tapo Europos Sąjungos gimtadieniu.
2012 m. pradžioje Europos Sąjungos šalyse buvo 503,7 mln. gyventojų. Daugiausia buvo 8-ajame dešimtmetyje gimusių gyventojų (40–49 metų amžiaus). 2012 m. 20–64 metų amžiaus ES gyventojų užimtumo lygis siekė 68,5 (Lietuvoje – 68,7 proc.).
Laura Bagdžiūnaitė
Šiuolaikiniai tėvai, nuolatos įsisukę į darbų virtinę, nebeturi laiko bendrauti su savo atžalomis, o tarpusavio ryšį stengiasi palaikyti mobiliųjų komunikacijų dėka. Kartais gimdytojai mobiliąsias technologijas naudoja net norėdami nuraminti ar užimti savo vaikus. „Eurobarometro“ duomenimis, Europos Sąjungoje 70 proc. 12-13 metų vaikų ir 23 proc. 8-9 metų vaikų neįsivaizduoja savo gyvenimo be mobiliojo telefono.
Statistikos departamento informacija
Gegužę ir birželį minimos trys gražios šventės. Artimiausią sekmadienį – Motinos diena, gegužės 15 d. – Tarptautinė šeimos diena, o birželio pirmąjį sekmadienį – Tėvo diena. Ta proga Lietuvos statistikos departamentas pateikia šiek tiek oficialiosios statistikos, kaip gyvena šalies šeimos, kaip gyvena mamos ir tėčiai.
Danas Nagelė / „Respublika"
Rytoj daugelis dirbančių Lietuvos žmonių ilsėsis, nes politikai Tarptautinę darbo žmonių dieną paskelbė švente. Tačiau prieš kiekvieną gegužės 1-ąją kyla diskusijos, ar šventę, kuri gimė ne nepriklausomoje Lietuvoje, verta švęsti. Yra siūlymų vietoj jos švente paskelbti Konstitucijos dieną, duoti žmonėms pailsėti gruodžio 31-ąją ar pirmadienį po Motinos dienos, kad kiekvienas galėtų parvažiuoti pasveikinti artimiausio žmogaus. Tačiau prieš šventes kylančios diskusijos taip diskusijomis ir lieka.
Selemonas Paltanavičius, gamtininkas
Pavasaris skuba, bent jau - turėtų skubėti. Tačiau žvalgomės aplink ir gūžčiojam pečiais: gal nuo žvarbokos vėsos, gal nežinodami, ką sakyti. Rytų Lietuvoje miškuose dar galima rasti sniego - ir ne saują kitą, o kastuvu pasemiamą pusnį. Kitur vėjas išdžiovino kelius ir į laukus sukvietė traktorius, nes žemelė dulka, reikia sėti vasarojų. Kitur, matyt, sėja nusikels į gegužę. Tai - tikrai labai retai nutinkantis dalykas.
Eglė Kviesulaitienė / „Santaka“
Savo noru iš gyvenimo pasitraukęs žmogus artimiesiems palieka ne tik begalinį skausmą, bet ir nenumaldomą kaltės jausmą. Daugelis mūsų, sužinoję apie pažįstamo žmogaus savižudybę, svarstome, ar padarėme viską, jog jis gyventų.
Ieva Kontrimaitė
Vėluojantis pavasaris padarė savo - paukščiai sugrįžti gimtinėn vėlavo kone dvi savaites. Tačiau jau girdisi iš toli rudagalvių kirų klegesys, nuo pat ryto ežeruose kurkia varlės, o apie vidurdienį įmanoma išgirsti ir gerves. Pastaruoju metu ypač stipriai migravę paukščiai sutinkami daugelyje Lietuvos regionų, o praėjusį šeštadienį pirmą kartą kukavo ir turtų pranašė - gegutė.
Milda Kniežaitė / „Lietuvos žinios“
Pagal vyriausių gyventojų gausėjimą, vidurinės ir jauniausios visuomenės dalies mažėjimą Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis priskiriama prie labiausiai senėjančių šalių pasaulyje.
Visuomenės senėjimą patiria visos išsivysčiusios valstybės, tačiau Lietuvoje, kaip pabrėžė sociologė dr. Margarita Gedvilaitė-Kordušienė, pastarąjį dešimtmetį vyko tarsi trigubas procesas: gerokai sumažėjo jauniausių žmonių, padidėjo vyriausiųjų dalis ir dar prisidėjo didelio masto darbingo amžiaus gyventojų emigracija.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba
Nuo seno balandžio 23 dieną buvo švenčiama gyvulių globėjo Ganiklio ir žalumos dievo garbinimo šventė. Jorėti – reiškia augti, plisti, žaliuoti ir t. t. Sakoma „pažaliavo kaip jorė“, „medis žalias it jorė“ (Lietuvių kalbos žodynas). Į Lietuvą atėjus krikščionybei, šios šventės sutapatintos su Jurginėmis - Šv. Jurgio vardo diena. Lietuvoje Šv. Jurgis laikomas ir mūsų kariuomenės, jaunimo globėju, todėl Jurginių dieną švenčia ir kariškiai, ir jaunimo organizacijos.
Selemonas Paltanavičius, gamtininkas
Taigi - pagaliau pavasaris! Jam jau nėra kada ruoštis, jis pačiame įkarštyje. Nors miške dar gali rasti sniego, o raistuose ir ežeruose - ledo, tai nekeičia gamtos vaikų nusistatymo kuo skubiau augti, žydėti, sukti lizdus, vesti jauniklius. Tam jie turi daug mažiau laiko nei įprastai - ypač pasiruošimui, interliudijai, kuri būna lydima savotiško ritualo.
Chrestomatinę rašytojo Sauliaus Šaltenio apysaką „Riešutų duona“ ir pagal ją sukurtą filmą žino daugelis, tačiau pačios riešutų duonos retas yra ragavęs. Menininkė Nomeda Marčėnaitė šios duonos pirmą kartą ragavo Danijoje, viešėdama pažįstamos meno galerijos darbuotojos namuose. Galerininkė kepa šią gurmanišką duoną labai dažnai – jos gyvenimo draugas turi sveikatos sutrikimą – celiakiją, kai organizme neskaidomas javų glitimas, todėl negali valgyti jokios duonos iš grūdinių kultūrų miltų.
Statistikos departamento informacija
2011 m. įvairių mokymo teikėjų organizuotuose kursuose, seminaruose dalyvavo, taip pat mokėsi savarankiškai ar formaliojo švietimo įstaigose 39,0 procentai 25–64 metų amžiaus šalies gyventojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis 2012 m. atlikto suaugusių asmenų švietimo statistinio tyrimo rezultatais.
Statistikos departamento informacija
Remiantis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. kas penktas Lietuvos gyventojas turėjo aukštąjį išsilavinimą ir kas trečias mokėjo dvi ne gimtąsias kalbas. Per paskutinį dešimtmetį Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis sparčiai augo. 2011 m. 1 tūkst. 10 metų ir vyresnių gyventojų teko 212 gyventojų su aukštuoju išsilavinimu (2001 m. surašymo duomenimis – 126), 169 (2001 m. – 193) – su aukštesniuoju ir specialiuoju viduriniu, 306 (2001 m. – 272) – su viduriniu išsilavinimu.
Daugelyje kulinarijos konkursų sužibėjęs šefas Deivydas Praspaliauskas atnaujino vieną sėkmingiausių savo receptų, padėjusių laimėti Geriausio Lietuvos virėjo titulą. Jis siūlo iš pažiūros tradicinius patiekalus atėjus pavasariui žadinti iš žiemos miego riešutais ir džiovintais vaisiais. D. Praspaliauskas tradicinę jautieną rekomenduoja ant pietų stalo tiekti pakepus keptuvėje su burokėliais ir riešutų bei džiovintų spanguolių pagardais.
Atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojų šeimos gana smarkiai susijusios finansiškai - pagyvenusiems mūsų šalies gyventojams dažnai tenka remti savo suaugusius vaikus.
Apie 41 proc. šalies gyventojų turi suaugusių vaikų ir apie 39 proc. jų remia savo suaugusius vaikus finansiškai. Dažniausiai finansinę paramą suaugusiems vaikams minėjo 46-55 metų žmonės – šioje mažiaus grupėje remiančiųjų vaikus yra 53 proc.
Statistikos departamento informacija
2012 m. 12,8 tūkst. sumažėjo emigrantų ir 3,3 tūkst. padidėjo į Lietuvą grįžusių (reemigravusių) Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, 2,1 karto žmonių daugiau emigravo negu imigravo.
2012 m. iš Lietuvos emigravo 41,1 tūkst. gyventojų.
Milda Kunskaitė / „Respublika“
Mes beveik visi seniai atpratome rašyti ranka, nes rašiklį ir popierių pakeitė monitoriai ir klaviatūros. Rašymo reikmenimis naudojamės tik esant būtinybei, tarkime, kai reikia pasirašyti dokumentą. O psichologai tvirtina, kad rašyti ranka - labai naudinga.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija
Kovo mėnesį tradiciniame kalendoriuje gausu dienų, skirtų sparnuočių sutiktuvėms. Žuvinto specialistai priskaičiuoja keliolika jau parskridusių rūšių: tai varnėnai, pilkieji garniai, laukiai, didieji baubliai, gervės, pilkosios žąsys ir gulbės. Bet kitų dar teks lukterėti. Virš Žuvinto bene kasdien ratus suka pulkeliai gulbių. Balti paukščiai nekantrauja grįžti į vėlyvą rudenį paliktas perėjimo teritorijas ir pasinaudoja kiekviena didesne vandens properša, kad tik pasiliktų pamėgtame ežere.
Juozas Dapšauskas
Kaip ir pasaulyje, taip ir Lietuvoje dėmesio centre - naujasis popiežius Pranciškus. Visi supranta, kad čia kažkas nauja: kokie bus sprendimai, vadovavimas-tarnavimas Bažnyčiai dar tik spėliojama, tačiau jau iš pirmų bendravimo gestų daromi komentarai apie laisvesnį ir paprastesnį bendravimo stilių. Kai kas net žiūri atsargiai, gal čia tik suvaidinti viešieji ryšiai, kai Bažnyčia yra tam tikroje krizėje?
